Verslininkystė

Ištrauka

IV TEMA. VERSLININKYSTĖ
Organizacijos susikuria ir išyra, išnyksta iš verslo žemėlapio. Dauguma naujų verslo įmonių, jei
tikėsime istorija, tai išnyks per kelerius metus. Dar daugiau firmų išgyvena pokyčius, nes vadovai
sprendžia klausimus apie gaminius, rinkas, organizavimo formas, pasaulinės konkurencijos
spaudimą ir t.t. Trumpai tariant, organizacijų istorija šiandien - tai pasakojimas apie vadovus,
įkuriančius ir perprojektuojančius organizacijas.
SMULKUS VERSLAS
Smulkus verslas vaidina pagrindinį vaidmenį mūsų gyvenime, nes dažniausiai susiduriate su
smulkaus verslo atstovais: kai gabenate taisyti dviratį, einate kirptis ar pas dantistą, kai einate
užkąsti į kaimynystėje esančią piceriją, perkate ryto laikraštį vietos parduotuvėje ar vartote
sveikinimų atvirukus Motinos dienos proga. Smulkus verslas - organizacija, kurios veikla
orientuota į vietinę rinką ir kurioje dažniausiai dirba nedaug darbuotojų. Pagal Lietuvos įprastą
įmonių skirstymą pagal dydį 1-10 darbuotojų turinčios įmonės laikomos mikroįmonėmis, 10-50 -
mažomis įmonėmis, 50-250 – vidutinio dydžio įmonėmis. Palyginus JAV "smulkus" verslas - toks,
kai jame dirba mažiau negu 500 darbuotojų (reiškia, įmonių skirstymas pagal dydį priklauso nuo
valstybės dydžio ir joje vyraujančių įmonių dydžio).
Išsivysčiusiose ekonomikose smulkus verslas kaip taisyklė yra skaitlingiausias pagal jų kiekų,
sukurtų darbo vietų kiekį, generuojamas pajamas. Kitokia padėtis rodo politinius ar ekonominius
suvaržymus, monopolijų ir oligopolijų vyravimą.
Visos garsiausios organizacijos pradėjo veiklą labai kukliai. Tarkim, "Wal-Mart" pradėjo
veiklą kaip viena parduotuvė, kurią 1962 m. atidarė S.Walton Arkanzaso valstijoje, JAV (Walton
ir Huey, 1992).
Austrijos ekonomistas Joseph Schumpeter (1975) penktojo dešimtmečio pradžioje rašė, kad
sveika ekonominė sistema ta, kurią dažnai laužo "daugiametė kūrybinio griovimo vėtra". Ši
vaizdinga frazė tinka ir šių dienų smulkaus verslo pasauliui.
VERSLININKYSTĖS PRASMĖ
Specifinė verslininkų funkcija - tai sugebėjimas sutelkti gamybos veiksnius - žemę, darbą ir
kapitalą, o dabar ir žinias - ir panaudoti juos naujiems produktams gaminti ar paslaugoms teikti.
Verslininkas suvokia galimybes, kurių kiti verslo vadovai nemato ar jiems paprasčiausiai jos
nerūpi.
Kai kurie verslininkai, norėdami pradėti gaminti ką nors nauja, remiasi visiems prieinama
informacija. Pavyzdžiui, Henry Ford neišrado automobilio ar darbo pasidalijimo principo, tačiau šį
principą jis pritaikė automobilių gamybai nauju būdu - konvejerio principu. Kiti verslininkai mato
naujo verslo galimybes. Japonijos elektronikos vartojimo reikmenų giganto kompanijos "Sony"
prezidentas Akio Morita suprato, kad jau esamus kompanijos produktus galima būtų panaudoti
naujam produktui - nešiojamam magnetofonui "Walkman" sukurti. "Kalbant iš esmės, verslininkas
pirmiausia suvokia poreikį, po to suburia žmonių grupę, sukaupia medžiagas ir kapitalą, reikalingą
tam poreikiui įgyvendinti" (Backman, 1983). Iš esmės verslininkas kuria organizaciją, siekdamas
pasiūlyti ką nors naujo vartotojams, darbuotojams ir kitiems įtaką darantiems asmenims.
VERSLININKYSTĖ IR VALDYMAS
Verslininkystė skiriasi nuo valdymo. Wilken (1979) aiškina, kad verslininkystė apima gamybos
pokyčių iniciavimą, o valdymas - tebevykstančio gamybos proceso koordinavimą. Jis tvirtina:
"Verslininkystė yra nenuolatinis reiškinys, atsirandantis, kad pradėtų gamybos proceso pokyčius
ir pranykstantis iki kitų pokyčių".
Verslininkystė pirmiausia yra susijusi su pokyčiais. "Verslininkams pokyčiai atrodo normalus ir
sveikas dalykas. Paprastai jie patys neskatina šitų pokyčių (t. y. jie paprastai nebūna išradėjai).
Tačiau (ir būtent tai apibūdina verslininką ir verslininkystę) verslininkas visuomet ieško pokyčių,
reaguoja į juos ir naudojasi jais kaip gera galimybe" (Drucker, 1986). Joseph Schumpeter - austrų
ekonomistas, išpopuliarinęs terminą verslininkystė (kitaip, antreprenerystė). Schumpeter (1975)
visus ekonomikos pokyčius sieja su asmeniu, skatinančiu šį procesą, - verslininku.
VERSLININKYSTĖS REIKŠMĖ