Vėjo energijos plėtra ir jos poveikis aplinkai bei ekonomikai

Ištrauka

TURINYS 

ĮVADAS 3
1. Vėjo energija 4
2. Vėjo jėgainių įtaka aplinkai 5
2.1. Triukšmas 6
2.2. Vizualinis poveikis 9
2.3. Saugumas ir poveikis gyvūnijai bei augalijai 9
2.4. Elektromagnetiniai trikdžiai 10
2.5. Energijos kaina ir aplinkos teršimas 10
2.6. Reljefo formos suardymas 11
2.7. Matomumas ir šešėlių mirgėjimas 11
2.8. Šviesos atspindėjimas 11
3. Vėjo energijos ekonominiai ir socialiniai aspektai 12
3.1. Vėjo energetikos nauda 13
3.2. Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje 14
IŠVADOS 15
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 16

ĮVADAS
Lietuvos energetikos restruktūrizuojamas energetikos sektorius, formuojami rinkos
santykiai, sprendžiami Ignalinos atominės elektronės uždarymo klausimai, pradedami eksploatuoti
rezerviniai bei nauji pajėgumai, pasaulyje sparčiai panaudojami atsinaujinantys resursai – tarp jų ir vėjo energija.
Senkant energetinių šaltinių, tokių kaip dujos, anglis ir nafta, ištekliams, pasaulio
energetikos ateitis yra atsinaujinančiuose energetikos šaltiniuose, tokiuose kaip saulė, vėjas ir
vanduo. Vėjo energetika Europoje jau aktyviai yra plėtojama daugiau nei 10 metų. Šiai dienai
Danijoje vėjo jėgainės pagamina netoli 20% sunaudojamos elektros energijos, o tokiose šalyse kaip
Portugalija, Ispanija ir Vokietija apie 10%. Palyginimui, Lietuvoje vėjo energija 2008 m. sudarė tik
1.4% sunaudojamos energijos.
Vėjo jėgainės ne tik pagamina švarią energija, bet ir kuria naujas darbo vietas. Europos vėjo
energijos asociacijos duomenimis, Europos Sąjungos vėjo energetikos sektoriuje vien per
pastaruosius penkerius metus buvo sukurta apie 60,000 tūkst. naujų darbo vietų. Uždarius Ignalinos
atominę elektrinę Lietuvai yra būtina plėtoti nepriklausomus energetikos šaltinius, norint užtikrinti
šalies energetinį saugumą. Didelė reikšmė čia tenka vėjo energijai.
Kai kurie Lietuvos gyventojai priešinasi vėjo jėgainių statyboms, nes yra įsitikinę, kad
jėgainės kels didelį triukšmą, gyvūnus baidančią vibraciją, o jie bus priversti gyventi šių įrenginių
šešėlyje. Tai esą kels psichologinį diskomfortą. Norint paneigti šias nuostatas, darbe analizuojamas
vėjo jėgainių įtaka aplinkai bei ekonomikai.

1. Vėjo energija
Vėjo energijos panaudojimas Lietuvoje tampa vis labiau populiaresnis. Dažniausiai
statomos didelės galios vėjo jėgainės vietovėse su žemu aplinkos šiurkštumo koeficientu. Tokios
praktikos, kuomet daugiabutis gyvenamasis namas aprūpinamas elektros energija iš vėjo jėgainės
Lietuvoje nėra.
Vėjo jėgainės gali būti dviejų tipų: horizontalios ašies ir vertikalios ašies. Šiuo metu
populiaresnės yra horizontalios ašies dėl savo aukštesnio naudingumo koeficiento lyginant su
vertikalios ašies vėjo jėgainių tipu. Svarbu paminėti, kad horizontalios ašies vėjo jėgainės yra daug
patrauklesnės, kadangi tokių jėgainių darbui vėjo kryptis visiškai įtakos nedaro. Be to tokių jėgainių
pritaikymas yra gana patrauklus vietovėse su aukštu šiurkštumo koeficientu arba vietovėse, kur
dažnai keičiasi vėjo kryptis. Pagal koeficientą jėgainės skirstomos į pramonines, vidutinės klasės ir
asmeninio naudojimo:
 Pramoninės jėgainės. Galingumas viršija 250 kW ir gali siekti iki 3 MW. Jos
naudojamos jėgainių parkuose, jūruose, dykumose ir pan.
 Asmeninio naudojimo jėgainės. Tokių jėgainių galingumas nuo 0,1 kW iki 50 kW.
Dėl savo mažesnių gabaritų jėgainės pradeda suktis esant mažesniam vėjo greičiui,
dėl to tokio jėgainės efektyvumas yra didesnis.
 Vidutinės jėgainės. Galingumas nuo 50 iki 250 kW. Dažniausiai naudojamos tiek
pramoniniuose vėjo jėgainių parkuose, tiek pavienių objektų poreikių tenkinimui.

Pagrindiniai vėjo jėgainių privalumai yra šie:
 Vėjo ištekliai yra neišsenkantys.
 Gaminamos vis efektyvesnės vėjo turbinos, o elektros energijos gamybos savikaina nuolat mažėja.
 Vėjo jėgainė gali būti puikus papildomas elektros energijos šaltinis pastate, taip pat,...