Veiksniai, turintys įtaką vartotojų maisto produktų pirkimui internetu skirtinguose demografiniuose segmentuose

Ištrauka

BAIGIAMASIS BAKALAURO DARBAS
Veiksniai, turintys įtaką vartotojų maisto produktų pirkimui internetu skirtinguose demografiniuose segmentuose

TURINYS
PAVEIKSLAI 5
LENTELĖS 6
ĮVADAS 8
1. VARTOTOJŲ MAISTO PRODUKTŲ PIRKIMO INTERNETU TEORINIAI ASPEKTAI11
1.1. Vartotojų maisto produktų pirkimo internetu elgsenos ypatumai 11
1.2 Vartotojų elgsenos internetinėje prekyboje modelių apžvalga 13
1.3. Veiksniai įtakojantys vartotojo elgseną internete 23
1.3.1 Išoriniai veiksniai 25
1.3.2 Vidiniai veiksniai 27
1.4. Nagrinėjamų demografinių vartotojų segmentų pirkimo ypatumai 29
1. TYRIMO METODOLOGIJA 31
2.1. Veiksniai, turintys įtaką vartotojų maisto produktų pirkimui internetu 31
2.2. Tyrimo metodika 35
2. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ 39
3.1. Respondentų demografinė charakteristika 39
3.2 Klausimyno skalių vidinis patikimumas ir jų reikšmių pasiskirstymo atitikimas normaliojo 
skirsnio reikalavimams 42
3.3 SPSS statistinė analizė ir duomenų apibendrinimas 43
3.4 Hipotezių tikrinimas 50
3.5 Tyrimo rezultatų apibendrinimas 56
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 58
LITERATŪRA 60
PRIEDAI 72

ĮVADAS
Temos aktualumas ir problematika. Tobulėjant informacinėms technologijoms
mažmeninė prekyba internetu tapo kasdienio gyvenimo dalimi (Woojung Kim ir kt. 2021)
Šiuolaikinė technologijų evoliucija, pasireiškianti mobiliaisiais įrenginiais, inovatyviomis mokėjimo
sistemomis ir išmaniąja logistika, skatina vartotojus ieškoti patogesnių ir efektyvesnių būdų pirkti
prekes internetu. Dėl šios pažangos atsirado naujas vartotojo profilis, vadinamas „interneto
vartotoju“ (Racolta-Paina ir Luca, 2010). Pasak autoriaus (Ezgi Akar, 2015) šie vartotojai atlieka
svarbų vaidmenį elektroninės prekybos pasaulyje ir jų pirkimo įpročiai skiriasi nuo tradicinių
vartotojų. Ši naujųjų technologijų revoliucija ne tik palengvina vartotojų gyvenimą, bet ir suteikia
verslams galimybę kurti inovatyvias prekybos strategijas. Įmonės turi atkreipti dėmesį į interneto
vartotojų poreikius, įpročius, gyvenimo būdą ir savybes, kad galėtų juos patenkinti globalesnėje,
konkurencingesnėje ir dinamiškesnėje aplinkoje (Ezgi Akar, 2015). Supratimas vartotojų elgesio
požiūriu, atsižvelgiant į pasirinktą naudojamą internetinę parduotuvę ar programėlę, produkto
kategoriją, apsipirkimo intensyvumą ir kitus susijusius klausimus, yra glaudžiai susijęs su tinkamo
rinkodaros strategijos formavimu. Tai taikoma ir maisto produktams (M Wahyudin and F Nahar
Azali 2020). Tai suprasdami maisto bei kitų rūšių produktų pardavėjai privalo domėtis vartotojų
elgsenos ypatumais ne tik fizinėse parduotuvėse, bet ir internete, nes nuo to pirmiausiai priklauso
kiekvienos įmonės sėkmė. Puikus to pavyzdys - „Amazon“ kuris 2017 m. įsigijo „Whole Foods
Market“, siekdama išplėsti savo teikiamas paslaugas vartotojams, perkantiems internetu (La Monica
ir Isidore, 2017)
Siekiant nustatyti ir maksimaliai patenkinti vartotojų poreikius, pasak Benesevičienės
(2010), yra svarbu išanalizuoti kodėl vartotojai apsipirkimui naudojasi internetinėmis
parduotuvėmis. Dar pandemijos laikotarpiu maisto prekybos centrams persiorientavus į internetinę
erdvę pasikeitė tiek prie fizinio apsipirkimo pripratusių potencialių vartotojų elgsena, tiek ir jų
požiūris į maisto produktų įsigijimą. Chi-Fang Liu ir Chien-Ho Lin (2020) tikina, kad dėmesys
internetiniams pardavimų kanalams tik didės, nes vis daugiau žmonių pirkimas internetu bus
patogesnė bei saugesnė alternatyva, siekiant išvengti perpildytų prekybos centrų bei baiminantis
susirgti Covid-19 virusu (Chi-Fang Liu ir Chien-Ho Lin, 2020 m.). Tačiau net ir praėjus pandemijai
dauguma žmonių pasiliko prie naujai susiformavusios pirkimo internetu elgsenos įvertindami
papildomas naudas, kurių negali pasiūlyti tradicinis pirkimas fizinėse parduotuvėse. Pastebima, kad
būtent maisto pirkimas internetu yra auganti tendencija daugelyje šalių. Kim Dang ir kt. (2018)
tyrime apie vartotojų pasirinkimą ir požiūrį į maisto produktus internete nagrinėjama, kaip
internetas pakeitė žmonių maisto pirkimo elgseną. Pasak (Kurnia, 2003) vartotojai nuolat siekia taupyti laiką. Galimybė įsigyti maisto prekių produktus per mažmenininkų svetaines su minimaliomis papildomomis išlaidomis, pavyzdžiui, pristatymui, yra suvokiamas kaip naudingas apsipirkimo būdas (Kurnia, 2003) Pasak keletos autorių, palyginus su kitais produktais, vartotojų požiūris į maisto pirkimą internetu skiriasi tuo, kad
suvokiama rizika ir informacijos kokybė neturi esminės įtakos jų pirkimo elgesiui ( Li ir Bautista,
2019 ; Sanchez-Sabate ir Sabaté, 2019 ; (Zielińska, 2020)). Tačiau...