VEIKSNIAI, SĄLYGOJANTYS KETINIMUS STUDIJUOTI IR UŽBAIGTI INTERNETINIO MOKYMOSI KURSUS

Ištrauka

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
VEIKSNIAI, SĄLYGOJANTYS KETINIMUS STUDIJUOTI IR UŽBAIGTI INTERNETINIO MOKYMOSI KURSUS

TURINYS
ĮVADAS 3
1. TEORINĖS KETINIMO MOKYTIS IR UŽBAIGTI INTERNETINIO MOKYMOSI KURSUS PRIELAIDOS 7
1.1. Internetinio mokymosi ir internetinių kursų teoriniai aspektai 7
1.1.1 Ketinimo mokytis, ketinimo užbaigti ir internetinio mokymosi sampratos ir jų problematika 7
1.1.2 Internetiniai kursai ir jų klasifikavimas 9
1.2 Ketinimą studijuoti ir ketinimą užbaigti internetinius kursus tiriantys modeliai ir veiksniai 12
1.2.1 Ketinimo naudotis technologijomis modelių analizė 12
1.2.2 Ketinimą užbaigti internetinius kursus veikiančios kliūtys ir savireguliacinės mokymosi strategijos 16
1.2.3 Suvokiamo naudingumo ir suvokiamo naudojimo paprastumo veiksnių įtaka 
ketinimui studijuoti ir ketinimui užbaigti MOOC 18
1.2.4 Kompiuterinio ir akademinio saviveiksmingumo įtaka MOOC kontekste 20
1.2.5 Socialinės įtakos veiksnys kurso dalyvių ketinimams technologijų ir kursų turinio atžvilgiu 22
1.3 Papildomi kintamieji 25
1.3.1 Demografinių kintamųjų įtaką MOOC kontekste 25
1.3.2 Papildomas, moderuojantis įsitraukimo veiksnys ir jį fasilituojantis kursų dizainas 27
2. KETINIMĄ NAUDOTIS IR KETINIMĄ UŽBAIGTI NEMOKAMUS INTERNETINIUS 
KURSUS VEIKIANČIŲ VEIKSNIŲ TYRIMO METODIKA 29
2.1 Tyrimo tikslas, konceptualus modelis ir hipotezės 29
2.2 Duomenų rinkimo metodas ir stimulai 32
2.3 Tyrimo instrumentai 36
2.4 Respondentų atranka ir imtis 39
3. VEIKSNIŲ, SĄLYGOJANČIŲ KETINIMĄ DALYVAUTI IR KETINIMĄ UŽBAIGTI 
NEMOKAMUS ATVIROS PRIEIGOS INTERNETINIUS KURSUS TYRIMAS 41
3.1 Tyrimo rezultatų aprašomoji statistika 41
3.2 Tyrime naudotų skalių patikimumas 42
3.3 Veiksnių įtaka ketinimui naudotis ir ketinimui pabaigti MOCC 43
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 56
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 59
SUMMARY 69

ĮVADAS
Internetinis mokymasis, ypatingai MOOC (angl. Massive Open Online Courses), žada
galimybę vartotojui žinių ekonomikos valdomoje kasdienybėje – individualiai, nepaisant vietos
ir laiko įgyti žinių; o būsimiems darbdaviams – gauti kompetentingus ir greitai tobulėjančius
darbuotojus. Kartu, tai ir viena sparčiausiai augančių rinkų. 2020 m. viduryje e–mokymosi
rinkos dydis siekė 250 milijardų dolerių, rinkos tyrimų centrai (Global Market Insights, 2021;
ReportLinker, 2021) prognozuoja, kad iki 2026–2027 m. rinka išaugs nuo 457.8 milijardo
dolerių iki 1 trilijono dolerių. Tiek rinkos dydis, tiek vartotojų skaičius priklauso nuo ketinimo
naudotis internetiniais kursais (Yang, Baldwin ir Snelson, 2017). Ne ką mažiau svarbus
ketinimas užbaigti internetinius kursus – viena didžiausių problemų, su kuria susiduria
internetinio mokymosi rinka – mažas, vidutiniškai 6,5% kursų užbaigimo rodiklis (Jordan,
2014). Geresnis veiksnių, darančių įtaką ketinimui pradėti internetinius kursus, suvokimas gali
padėti auginti rinką, prognozuoti paklausą, siūlyti kokybišką turinį; veiksnių, skatinančių
ketinimą pabaigti internetinius kursus, analizė –padeda auginti pajamas, įgyti lojalius vartotojus
verslui, o universitetams, praplėsti prieiga prie aukštojo mokslo nepasiektoms auditorijoms (Park ir Kim, 2020).
Minėta problema dėl žemų kursų užbaigimo rodiklių sulaukė itin gausaus akademinės
bendruomenės dėmesio (Jordan, 2014), tačiau tik neseniai toks susikoncentravimas į
kontaktiniam mokymosi procesui būdingą sėkmės ir nesėkmės matavimą – pradžios ir pabaigos
dalyvių skirtumą – pradėtas kritikuoti mokslininkų, teigiančių, kad geresnis vartotojų tikslų ir
ketinimų suvokimas galėtų padėti realiau suprasti internetinių kursų rinką ir jos vartotojus
(Rabin, Kalman ir Kalz, 2019; Alraim, Zo ir Ciganek, 2015). Mokymosi patirčių suvokimo ir į
internetinėje erdvėje besimokantįjį orientuotų tyrimų trūkumas gali būti viena iš priežasčių,
kodėl nepaisant didelio susidomėjimo ir tyrimų kiekio nepavyksta sumažinti didelių kurso
metimo rodiklių, o gal, susikoncentravus į vartotojų ketinimus, paaiškėtų, kad tai – jokia ne
problema, o tik galimybė gilintis į vartotojų elgseną. MOOC suvokimas gali praturtinti ir kitas
edukacijos sritis, kurioms yra būdinga technologinis daugialypiškumas ir maži patekimo barjerai
(Veletsianos, Collier ir Schneider, 2015).
Ankstesniuose mokslininkų tyrimuose, kurių pagrindą sudaro Technologijų priėmimo
modelis (angl. Technology acceptnace model; toliau – TAM) įvardinti ketinimą studijuoti
sąlygojantys veiksniai: suvokiamas naudingumas (angl. Perceived usefulness...