VEGETATYVINIS AUGALŲ DAUGINIMAS

Ištrauka

VEGETATYVINIS AUGALŲ DAUGINIMAS

TURINYS
1.Įvadas 3
2.Dauginimas gyvašakėmis 4
3.Vietos parinkimas ir substrato paruošimas 4
4.Ūglių rinkimas 6
5.Gyvašakių karpymas 7
6.Paruoštų gyvašakių laikymas 9
7.Gyvašakių paruošimas 10
8.Gyvašakių sodinimas 11
9.Dauginimas atlankomis 12
10.Dauginimas skiepijant 16
11.Įskiepio parinkimas 16
12.Skiepijimo laikas 16
13.Skiepijimas 17
14.Akiavimas 18
15.Kopuliavimas 19
16.Skiepijimas įskėlimu 21
17.Skiepijimas priglaudimu 22
18.Skiepijimas trikampiu 22
19.Požievinis skiepijimas 23
20.Mikrodauginimas 24
21.Išvados 27
22.Literatūros sąrašas 28

ĮVADAS
Gamtoje labiausiai paplitęs augalų dauginimasis sėklomis, kurios perduoda genetiškai
užkoduotas rūšies savybes, tačiau pasaulio sodininkai nepasitenkino vien gamtos galia ir
patys sukūrė daugybę dekoratyvinių augalų veislių, vadinamų kultivarais. Daugelis augalų
veislių vertingiausius savo požymius išlaiko tik padauginti vegetatyviškai. Vegetatyviškai yra
dauginami augalai, kurie dėl įvairių priežasčių nedera arba jų sėkliniai palikuonys nepaveldi
reikiamų savybių.
Vegetatyvinio augalų dauginimo būdų yra keletas – nuo paprasčiausių iki reikalaujančių
laboratorijų. Paprasčiausiems priskiriamas dauginimas augalo dalimis: atlankomis,
gyvašakėmis, skiepijant. Iš jų bene labiausiai paplitęs ir prieinamiausias, mažiausiai sąnaudų
reikalaujantis – dauginimas gyvašakėmis jas įšaknydinant. Tai vienas iš dažniausiai taikomų
vegetatyvinio dauginimo būdų, auginant sumedėjusius dekoratyvinius augalus. Kareivos
duomenimis, šis dauginimo būdas tradiciškai yra skirstomas dar į dvi dalis: dauginimą
sumedėjusiomis ir žaliosiomis gyvašakėmis. Šis skirtumas ryškesnis dauginant lapuočius, nes
pirmuoju atveju gyvašakės yra be lapų, o antruoju – su jais.
Vegetatyvinis augalų dauginimas yra aktualus dėl to, kad nesuteikia galimybių
paveldimam kintamumui. Didelė ir reikšminga vegetatyvinio augalų dauginimo metodų
įvairovė leidžia pasirinkti optimaliausią dauginimo būdą. Vegetatyviniu būdu dauginami
augalai greičiau užima želdinamą teritoriją. Tai naudinga norint turėti daugiau tos pačios
rūšies dauginamų augalų. Gyvašakių šaknydinimas lieka vienintelis dauginimo būdas sėklų
neišauginantiems augalams, arba kai dauginimas sėklomis nepriimtinas dėl veislės skilimo.
Daugelis dekoratyvinių augalų dauginami tik vegetatyviniu būdu. Šiuo būdu dauginti augalai
išlaiko F1 kartos savybes.
Vegetatyviniu būdu dauginamos somatinės ląstelės mitozės proceso metu skyla į
analogiškas motininei dukterines ląsteles, užtikrindamos buvusias savybes ir tapačius palikuonis.

DAUGINIMAS GYVAŠAKĖMIS
Dauginimas gyvašakėmis – vienas iš dažniausiai taikomų vegetatyvinio dauginimo būdų
auginant sumedėjusius dekoratyvinius augalus. Gamybininkai, medelynų darbuotojai
dažniausiai skiria tris gyvašakių tipus: sumedėjusias, žalias ir žolines. Sumedėjusių augalų
žolinėmis gyvašakėmis Lietuvoje praktiškai nedauginama. Žaliomis arba pusiau
sumedėjusiomis vadinamos gyvašakės, paruoštos iš nepilnai sumedėjusių pirmų metų ūglių.
Jos gali turėti nedidelę antrų metų ūglio dalį, vadinamą pėdele. Sumedėjusiomis vadinamos
gyvašakės, paruoštos iš pilnai sumedėjusių vienų metų ūglių ar kelių metų šakelių, kurių
daugiau kaip pusę dydžio sudaro pilnai sumedėjusi mediena. Gyvašakėmis per palyginti
trumpą laiką iš vieno egzemplioriaus galima išauginti daug norimos formos augalų. Bet šis
dauginimo būdas reikalauja daug darbo ir kantrybės. Ir, žinoma, bent minimalių žinių.