Vegetariškas valgiaraštis

Ištrauka

Tema
Vegetariškas valgiaraštis

Turinys
Vegetarizmas
Motyvacija ir privalumai
Įtaka sveikatai
Vegetaro dienos meniu

Vegetarizmas yra tokia mitybos praktika, kai yra atsisakoma bet kokios mėsos,
įskaitant žuvį, paukštieną, vėžiagyvius bei šalutinius skerdimo produktus. Tokios mitybos
priežastys gali būti įvairios: etninės, religinės, kultūrinės, estetinės, ekologijos, ekonomikos,
politinės, skonio arba sveikatos.
Yra keli vegetariškos dietos variantai; pvz., dalis vegetarų pasirenka
pašalinti kiaušinius iš savo raciono, tačiau kiti to nedaro. Veganai, pavyzdžiui, vartoja
tik augalinės kilmės produktus. Dalis vegetarų taip pat dažnai pasirenka rūbus ir kitus produktus,
kurių gamyba nesusijusi su gyvūno išnaudojimu ir jo mirtimi.

Teisingai suderintos vegetariškos dietos gali visiškai patenkinti žmogaus organizmo
maistinius poreikius visose gyvenimo stadijose; rimti ilgamečiai medicininiai tyrimai parodė, kad
vegetarizmas gali pratęsti gyvenimo trukmę, pagerinti sveikatą ir žymiai sumažinti vėžio, širdies ir
kraujagyslių ligų riziką.
Motyvacija ir privalumai
Žmonės tampa vegetarais dėl įvairių priežasčių. Tam gali turėti įtakos
vietinė religija ir kultūra. Žmogus gali tapti vegetaru ir dėl etinių sumetimų, nepateisinant, pvz.,
gyvūno naudojimo žmogaus reikmėms, šiuolaikinės maisto pramonės praktikų, kuomet gyvuliai yra
dažnai užauginami nenatūraliomis sąlygomis ar metodais. Tokie vegetarai pasisako už gyvūnų
teises ir dažnai dalyvauja socialiniame aktyvizme.
Dalis vegetarų tokią mitybą pasirenka dėl sveikatos priežasčių. Vegetarų kūno masė
palyginus mažesnė, jų , cholesterolio kiekis ir kraujospūdis mažesnis, nei žmonių, valgančių tiek
gyvūninį, tiek augalinį maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos,
palyginus su nevegetarais. Įvairūs tyrimai rodo, kad vegetarai gyvena nuo 1 iki 5 metų ilgiau už
mėsėdžius. Ilgesnę vegetarų gyvenimo trukmę gali lemti ir kiti faktoriai, ., aukštesnė socialinė –
ekonominė padėtis arba retesni kenksmingi įpročiai.
Dalis vegetarų renkasi tokią dietą dėl mėsos produktuose galimų cheminių medžiagų.
Perdirbtoje mėsoje randama kenksmingų medžiagų – nitrozaminų (E250), kurie paskatina vėžį,
netgi naturalioje raudonoje mėsoje atsiranda kenksmingų medžiagų, ją kepant per ilgai ant atviros
ugnies. Šiaurės Amerikoje yra paplitęs hormonų ir antibiotikų naudojimas didinant produktyvumą
mėsos ir pieno pramonėje. Nors augaluose pasitaiko pesticidų, jų turimi vitaminai ir kitos
medžiagos yra vertinamos sveikatos atžvilgiu. Soja, grūdai, sėklos ir daržovės turi naudingų
medžiagų, tokių kaip fitoestrogenų, kurie turi antivėžinių savybių.
Kita dalis pasirenka vegetarizmą, nes yra susirūpinę dėl mėsos industrijos poveikio
aplinkai. Mėsos gamybai reikia daugiau žemės, vandens ir energijos, nei tam pačiam baltymų
kiekiui išgauti iš pasėlių ploto. Augalinai baltymai yra daug pigesni. Iš vieno hektaro žemės galima
gauti 280 kg jautienos arba 11200 kg sojos pupelių. Tokiam pat kiekiui išgauti pupelių reikėtų tik
300 litrų vandens. Išgauti 1 kg baltymų iš pramoniniu būdu gaminamos mėsos reikia 50000 litrų
vandens. JAV maistui auginami gyvuliai sunaudoja 50 % vandens resursų, 90 % sojos, 80 %
kukurūzų, ir 70 % grūdų derliaus.
Gyvulininkystė yra vienas iš pagrindinių išmetamųjų dujų šaltinių – anot JT ataskaitos,
gyvūninių produktų gamyba yra atsakinga už 18 % antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisijų, jų tarpe 9 % viso pasaulio anglies dioksido dujų, 65 % azoto suboksido,
37 % metano dujų, 67 % amoniako, ir kitų šiltnamio dujų. Palyginus, daržovių laukai į atmosferą
išskiria žymiai mažiau azoto, negu mėsos, kiaušinių ir pieno pramonės įmonės.
Vegetarizmas gali būti naudojamas kovoti su miškingumo bei biologinės
įvairovės mažėjimu.