Vėberio – Fechnerio dėsnio nustatymas

Ištrauka

VĖBERIO – FECHNERIO DĖSNIO NUSTATYMAS
Pažinimo procesų laboratorinis darbas NR. 1

Turinys
Įvadas …………………………………………………………………………………………3
Metodika ………………………………………………………………… ………………….5
Rezultatai ir jų analizė ……………………………………………………………… ………7
Išvados 21

Literatūros sąrašas 22
2

Įvadas
XIX amžiaus vidurio gamtininkai ir psichologai padarė išvadą, kad žmogaus psichinius
reiškinius galima matuoti panašiai kaip kad fizikai matuoja fizikinius reiškinius. Psichiniai
reiškiniai, kuriuos pirmiausia jie ėmėsi matuoti, buvo pojūčiai.
Šiuolaikinės slenksčio sąvokos kūrėjas – G.T. Fechneris. Visą pojūčio ir reakcijos
formavimosi procesą jis suskirstė į keturis etapus: dirginimą (fizinį procesą), jaudinimą
(fiziologinį procesą), jutimą (psichinį procesą), sprendimą (loginį procesą). Tačiau G.T.
Fechneris teigė, kad dirginimas arba dirginimų skirtumas gali didėti iki tam tikros ribos,
nesukeldamas pojūčio arba jo pakitimo. Slenkstis – tai barjeras, kurį būtinai reikia įveikti, kad
atsirastų pojūtis arba jų skirtumas. Tačiau mažesni už slenkstinius dirgikliai pojūčių sukelti
negali. (Martišius, 2006, p.15) Psichofizikos moksle slenksčiu yra laikomas toks stimulo
intensyvumas, kuris aptinkamas su 50% tikimybe.
Riba tarp “yra pojūtis” ir “nėra pojūčio” buvo pavadinta absoliučiu pojūčio slenksčiu.
Absoliučiu pojūčio slenksčiu vadiname minimalų stimulo intensyvumą, kuris sukelia vos
pastebimą pojūtį. Nustatant šį slenkstį visuomet ieškomas minimalus stimulo dydis, kurį
tiriamasis apibūdina žodžiais “vos vos juntu”. Stimulai, kurių žmogus nebejunta, vadinami
subslenkstiniais.
Norint nustatyti, kaip žmogus skiria du stimulus, reikalingas specialus bandymas, kurio
metu tiriamajam vienu metu arba vienas po kito pateikiami du stimulai. Vienas jų būna pastovus
(etalonas), o kitas – kintantis. Jei bandymo metu abu stimulai lygūs, tai tiriamasi ir pasakys, kad
jie nesiskiria, o jei kintantį stimulą pradėsime keisti, tuomet tiriamasis pasakys, kuris stimulas
aukštesnis ar žemesnis. Atskirti tokius ar kitokius du stimulus mums padeda skyrimo slenkstis.
Jis – minimalus stimulo pokytis, sukeliantis vos pastebimmą pojūčio pokytį. O skyrimo slenkstis
su pradiniu intensyvumu vadinamas diferenciniu slenksčiu. (Bagdonas, 1997, p. 22-26)
G.T.Fechneriui kilo geniali mintis matuoti pojūtį šiuo vos pastebimu skirtumu, tačiau
ieškodamas būdų pojūčiui matuoti, pasirėmė Vėberio suformuotu principu. Taip buvo išvesta
Vėberio – Fechnerio furmulė