SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO TENKINANT BENDRUOMENINIŲ GLOBOS NAMŲ VAIKŲ POREIKIUS

Ištrauka

SOCIALINIO DARBO MAGISTRATŪROS IŠTĘSTINĖS STUDIJOS 
SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO TENKINANT BENDRUOMENINIŲ GLOBOS NAMŲ VAIKŲ POREIKIUS
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
LENTELIŲ SĄRAŠAS ....................................................................................................................... 3
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS .................................................................................................................... 4
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5
1. SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMENS, TENKINANT BENDRUOMENINIŲ VAIKŲ
GLOBOS NAMŲ VAIKŲ POREIKIUS, TEORINIAI ASPEKTAI ................................................ 10
1.1. Socialinio darbuotojo vaidmens samprata .......................................................................... 10
1.2. Bendruomeninių vaikų globos namų vaikų poreikių tenkinimo charakteristikos .............. 17
1.3. Socialinio darbuotojo vaidmuo ir bendruomeninių vaikų globos namų vaikų poreikių
sąsajos ............................................................................................................................................ 24
1.4. Socialinio darbuotojo vaidmens, tenkinant bendruomeninių vaikų globos namų vaikų
poreikius, pokyčiai COVID-19 pandemijos metu ......................................................................... 27
2. SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMENS, TENKINANT BENDRUOMENINIŲ VAIKŲ
GLOBOS NAMŲ VAIKŲ POREIKIUS, TYRIMO METODOLOGIJA ........................................ 33
3. SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMENS, TENKINANT BENDRUOMENINIŲ VAIKŲ
GLOBOS NAMŲ VAIKŲ POREIKIUS, TYRIMO REZULTATAI .............................................. 39
4. SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMENS, TENKINANT BENDRUOMENINIŲ VAIKŲ
GLOBOS NAMŲ VAIKŲ POREIKIUS, TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ........................ 61
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 66
REKOMENDACIJOS X RAJONO BENDRUOMEN INIŲ VAIKŲ GLOBOS NAMŲ
VADOVAMS .................................................................................................................................... 69
LITERATŪRA .................................................................................................................................. 70
SANTRAUKA .................................................................................................................................. 77
SUMMARY ...................................................................................................................................... 78
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 79
AKADEMINIO SĄŽININGU MO DEKLARACIJA ....................................................................... 83

ĮVADAS
Darbo temos aktualumas. Visoje Europos Sąjungoje šimtai tūkstančių pažeidžiamų ir
paliktų vaikų gyvena didelėse atskirose globos institucijose, kur yra suteikiama pastogė, globa ir
maistas, tačiau šios institucijos „negali užtikrinti į asmenį orientuotų paslaugų ir tinkamos paramos,
kurios reikia siekiant visapusės įtraukties“ (EC EUROPA, 2021). Būtent dėl šių neigiamų padarinių
Europos Sąjungos šalys pradėjo deinstitucionalizacijos procesus, kurių tikslas kurti vaikams kuo
artimesnę šeimai aplinką, kad tai, kas šeimoje augančiam vaikui yra savaime suprantama, būtų
lengvai pasiekiama ir globos namuose (LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2021). Vaikų
globos namų (toliau VGN) deinstitucionalizacija yra laikoma viena iš esminių ir prioritetinių
Lietuvos socialinės politikos sričių, kuri šalyje pradėta daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau turinti
pakankamai lėtą ir neefektyvią proceso eigą, nes tam labai daug įtakos turi politinės valios stoka ir
pačių globos namų nenoras keisti ir perorganizuoti savo veiklą (Gvaldaitė ir Šimkonytė, 2016).
Priešingai nei instituciniai VGN, kur auga pakankamai didelis skaičius vaikų, kurie turi dalytis
mažomis erdvėmis, paklusti griežtoms taisyklėms ir labai dažnu atveju susiduria su didesne
socialine atskirtimi, bendruomeniniai vaikų globos namai (toliau BVGN) yra grindžiami mažu
skaičiumi vaikų (iki 8-ių vaikų), didesne pasirinkimo laisve ir savarankiškumo skatinimu, vaikų
asmeninių poreikių tenkinimu, dienotvarkės derinimu, mažu dirbančių žmonių skaičiumi, vaikų
pasitikėjimo savimi ir atsakomybės ugdymu (LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2021).
Vis dėlto, nepaisant teigiamų pokyčių deinstitucionalizacijos reformų procese ir mažėjančio vaikų
skaičiaus globos institucijose (2019 metų veiklos ataskaita, 2020), Lietuvoje vis dar kasmet didelis
skaičius vaikų netenka tėvų globos ir atsiduria globos institucijose, o dėl lėto deinstitucionalizacijos
proceso (nėra įsteigta pakankamai BVGN) ir didelio vaikų, praradusių tėvų globą, skaičiaus yra
susiduriama su vaikų apgyvendinimo BVGN problema bei prioretizavimo iššūkiais (Gvaldaitė ir
Šimkonytė, 2016). Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. šalyje egzistavo vos 14
BVGN (282 vaikai juose) ir 68 VGN (2142 vaikai juose), o 2019 m. BVGN skaičius išsaugo iki 45
(770 vaikai juose), VGN skaičius sumažėjo iki 58 (1214 vaikai juose) (Lietuvos statistikos
departamentas, 2020). Vis dėlto 2020 m. buvo registruoti 48 BVGN, kuriuose augo 799 vaikai
(Lietuvos statistikos departamentas, 2022)....