Vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties ypatumai

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS....................................................................................................................................................3
I. VARTOJIMO PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIES SAMPRATA ..............................................4
II. SUTARTIES ANALIZĖ.......................................................................................................................6
IŠVADOS..................................................................................................................................................7
LITERATŪRA..........................................................................................................................................8

ĮVADAS
Sutartis – dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius
santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus
veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas,
taip pat sudaryti ir civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pagal
civilinį kodeksą yra draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą
sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.
Šiame darbe nagrinėjama vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje tik viena šalis
profesionalus verslininkas, o kita šalis – fizinis asmuo. Susitarimas pirkimo – pardavimo sutartyje dėl
dalyko yra vienintelė esminė sutarties sąlyga. Sutartis yra atlygintinė, pardavėjas nustato kainą, kurią
pirkėjas turi sumokėti už produkciją, ir konsensualinė – sutartis įsigalioja nuo sutarties esminių sąlygų
suderinimo momento. Pagal vykdymo būdą – vienkartinio – sutartis pasibaigia perdavus daiktą ir apmokėjus kainą.

Darbo objektas – vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis. 
Darbo tikslas – remiantis literatūros šaltiniais ir pavyzdine sutartimi, pateikti apibendrintą
informaciją apie vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties ypatumus.

Darbo uždaviniai , iškelti remiantis suformuluotu tikslus:
1. Apibūdinti sutarties sampratą ir pagrindinius ypatumus.
2. Išanalizuoti pasirinktą sutartį.
Darbo metodai:
mokslinės literatūros ir sutarties analizė bei apibendrinimas.
2

I. VARTOJIMO PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIES SAMPRATA
Civilinio kodekso šeštosios knygos 6.350 straipsnyje apibrėžta vartojimo pirkimo –
pardavimo sutarties samprata:
1. Pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui
– fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu
ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą
2. Vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyse negali būti sąlygų, pasunkinančių vartotojo (pirkėjo) padėtį
arba panaikinančių ar suvaržančių vartotojo (pirkėjo) teisę pareikšti ieškinį pardavėjui dėl sutarties sąlygų pažeidimo.
3. Pardavėjui vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties atveju draudžiama:
nustatyti, kad pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu ar
kitomis sąlygomis nuperkamas tam tikras daiktų kiekis;
suteikti teisę pirkėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po sutarties sudarymo gauti
dovanų ar priedą prie daikto, išskyrus reklaminius priedus ar nusipirkto daikto priklausinius;
veikti pirkėjus įkyriai siūlant daiktus ar paslaugas, nurodant kainoraščiuose, kainų
etiketėse, parduotuvių vidaus ir lango vitrinose tariamą kainų sumažinimą bei kitais
gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ar priemonėmis.
4. Kai pardavėjas pažeidžia pirkėjo teises, pirkėjas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl
pažeistų teisių gynimo į vartotojų teises ginančias institucijas ar teismą.
Sutarties forma: laikoma, kad vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nuo to
momento, kai pirkėjas išsirenka perkamą daiktą arba kitokiu būdu pareiškia savo valią.
Viešoji oferta gali būti daiktų nurodymas reklamoje, kataloguose, kai yra nurodytos esminės
sutarties sąlygos. Taip pat daiktų išdėstymas vitrinose ar ant prekystalio pardavimo vietoje laikomas
viešąja oferta nepaisant to, ar nurodyta daiktų kaina ir kitos sutarties sąlygos.
Pardavėjo pareigos:
perduoti daiktus pirkėjui. Prekių perdavimo terminas turi būti numatytas sutartyje, o jei nėra
numatytas, tai turi perduoti daiktus per protingą laiko tarpą.
patvirtinti jo turimą nuosavybės teisę į daiktus, kartu perduodant tą teisę patvirtinančius
dokumentus (pardavėjo garantija).