Vandens telkiniai
Vandens telkinys – bet koks žymesnis vandens susikaupimas Žemės paviršiuje. Gali būti natūralūs ir dirbtiniai.
Vandens telkiniai:
Bala – nedidelis, laikinas vandens telkinys, susidarantis paviršiaus įdubimuose. Balos
susidaro po lietaus, potvynio, tirpstant sniegui. Balos dydis gali svyruoti nuo visiškai mažos,
vos kelių centimetrų skersmens iki dešimčių metrų skersmens. Balų dydis priklauso nuo
reljefo, oro sąlygų ir paviršiaus tipo. Didelės, gilios balos trikdo transporto ir pėsčiųjų eismą.
Baseinas – dirbtinis atviras ar dengtas vandens telkinys, skirtas maudymuisi, sportui ar
poilsiui. Būna nuo nedidelių baseinų prie namų iki didelių profesionalaus plaukimo baseinų.
Baseinai būna stačiakampio, apskrito arba netaisyklingo pavidalo, eksploatuojami tik
vasaromis arba visus metus.
Estuarija (lot. aestuarium, užtvindomos upės žiotys) – pereinamoji vieta žiotyse, kurioje
susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo. Esminis estuarijos požymis – potvynių veikiamo
jūros (vandenyno) vandens maišymasis su upės vandeniu (tuo skiriasi nuo lagūnos). Jeigu
jūros potvyniai yra nežymūs, ir bangavimas ar jūros srovės nepajėgia nuplauti upės
nešmenų, paprastai formuojasi delta, o ne piltuvo formos estuarija.
Ežeras – natūralus vandens telkinys sausumos paviršiaus įdubime. Pagal vandens sudėtį
ežerai būna gėli ir sūrūs.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!