Valstybės taryba

Ištrauka

Valstybės taryba

Turinys:
Turinys: 2
Įvadas 3
1928 m. Konstitucija 4
Valstybės tarybos konstitucinis įtvirtinimas 4
Valstybės tarybos įsteigimas 5
Įstatyminis reglamentavimas 5
Funkcijų klasifikavimas 6
Sudėtis ir narių skaičius 7
Valstybės tarybos veikla 8
Lietuviška teisinė kalba 9
Valstybės tarybos likvidavimas 9
Išvados 11
Naudota literatūra: 12

Įvadas
Istorinis kontekstas. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba – institucija, veikusi
lietuvių tautos vardu – ryžosi viešai pranešti, kad remdamasi tautų apsisprendimo teise
atstato nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine
Vilniuje. Šis vasario 16-osios aktas tapo svarbiausiu atkurtos Lietuvos valstybės
konstitucinę reikšmę turėjusiu aktu.
Susirinkus 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamajam seimui Valstybės taryba –
laikinoji tautos atstovybė – savo misiją jau buvo atlikusi. Ją iš karto pakeitė Steigiamasis
seimas. Po aštuonerių metų – 1928-aisiais Lietuvos teisinę sistemą papildė nauja to paties
pavadinimo institucija – Valstybės taryba, kuriai buvo patikėtos valstybės teisiniam
gyvenimui labai svarbios funkcijos.
Temos aktualumas ir tyrimo tikslas. Valstybės taryba 1928 – 1940 m. buvo viena
iš pagrindinių valstybės konstitucinių institucijų, įnešusi svarų indėlį į Lietuvos teisės
raidą. Deja, reikia pripažinti, kad susidomėjimas Valstybės taryba šių laikų Lietuvos
teisinėje literatūroje labai menkas, apskritai Valstybės taryba nedaug tyrinėta.
Valstybės taryba buvo konstitucinė institucija, gyvavusi neilgai – tik dvylika
metų. Tačiau jos funkcijų vykdymui, narių sudėčiai tuo metu skirtas didžiulis dėmesys.
Taigi aktualu pažinti Valstybės tarybos įsteigimo aplinkybes, jos vietą valstybės teisinėje sistemoje.
Darbo struktūra. Šį darbą sudaro įvadas, dėstymo dalis, kurioje pateikiama visa
šioje temoje aktuali informacija, bei siekiama darbo pradžioje išsikeltų tikslų, taip pat
išvada, kurioje pateikiamas apibendrintas rezultatas. Pridedamas šaltinių sąrašas.

1928 m. Konstitucija
1928 m. valdžioje buvę tautininkai siekė, kad šalyje būtų įvestas prezidentinis
valdymas. Jie skelbė, jog būtina reformuoti 1922 m. Konstituciją, nes ši esą parengta jos
autoriams neturint reikiamos patirties, neatsižvelgiant į tikrąją Lietuvos padėtį. Buvo
nueita paprasčiausiu keliu, nesilaikant Steigiamojo Seimo nustatytos Konstitucijos
keitimo tvarkos – 1928 m. gegužės 25 d. buvo oficialiai pakelbtas prezidento dekretuotas
dokumentas, pavadintas Lietuvos Valstybės Konstitucija. 1928 m. Konstitucija, kaip ir
ankstesnioji, formaliai įtvirtino atstovaujamąją demokratiją.