Valstybės skola

Ištrauka

Įvadas
Šiuo metu ekonomistai laikosi nuostatos, kad valstybės skolinimasis yra neišvengiamas ir tikrai
nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Valstybiniam sektoriui skolinantis šalies viduje ir užsienyje
tarp šalių perskirstomi kapitalo ištekliai. Ekonomikos teorijoje teigiama, kad Valstybinio sektoriaus
skolinimasis gali paskatinti ekonomikos augimą. Tačiau visada yra rizika, kad dėl per didelio
naudojimosi kreditais, ypač užsienio, gali atsirasti tokie skolos tvarkymo poreikiai, kurie bus
nepakeliami šalies biudžetui ir tai apsunkins ekonomikos plėtrą. Pavyzdžių galima rasti labai arti –
1998 metų finansų krizė Rusijoje dalinai kilo ir dėl to, kad valstybės skola buvo blogai valdoma.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija kiekvienais metais išleidžia leidinį apie valstybės skolą.
Šiame leidinyje yra apžvelgiami valstybės skolos pokyčiai per praėjusius metus, pateikiami
statistiniai ir analitiniai duomenys apie valstybės vidaus ir užsienio skolą.
Šio darbo temos aktualumas yra tame, kad valstybė, skolindamasi rinkoje, atveria kelią į kapitalo
rinkas savo šalies ūkio subjektams, be to, ji nustato ir skolinimosi kainą, už kurią įmonės gali tikėtis
pasiskolinti lėšų. Jeigu investuotojai nepasitiki šalimi, tai sunku tikėtis, kad jie skolins tos šalies
įmonėms. Valstybės garantijų teikimas ūkiui svarbiems, bet komerciškai neapsimokantiems
investiciniams projektams finansuoti suteikia galimybę juos įgyvendinti. Taigi tikslas – gerai
sutvarkytas valstybės skolinimasis turi būti pavyzdys privačiajam sektoriui, bet jokiu būdu neturi
konkuruoti su juo arba užgožti privačios iniciatyvos siekiant pritraukti kapitalą į šalį.
Taigi darbo objektas ir yra LR valstybės skola. Pagrindinis uždavinys yra apžvelgti pastarųjų metų
valstybės skolos raidą ir nustatyti jos valdymo problemas. Visa tai atliekama analizuojant
statistinius ir analitinius duomenis apie valstybės vidaus ir užsienio skolą.
Darbo tikslas: parodyti, kad skolinimais užsienio rinkose valstybėms naudingiau nei skolinimasis
vidaus rinkoje.
Darbo uždaviniai:
Aprašyti skolinimosi užsienio ir vidaus rinkose.
Apibūdinti valstybės skolinimosi ypatumus.
Nustatyti, kuris skolinimosi būdas iš tiesų yra naudingesnis.
Darbo objektas: valstybės skolinimasis.
Temos aktualumas: Kadangi šiuolaikinėje valstybėje yra labai aktuali problema pinigų trūkumas,
tad dažnai prireikia pasiskolinti pinigų. Taip pat ir valstybės dažnai skolinasi iš užsienio ar iš vidaus
rinkų. Taigi šiame darbe atsiskleis, kas yra svarbiau ir kodėl reikia skolintis būtent iš ten.

VALSTYBĖS SKOLA
Valstybės skola – konsoliduota valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti
skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų turtinių įsipareigojimų pagal paskolų
sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.
Bendruoju atveju valstybės skolos valdymo tikslai – išnaudoti ir subalansuoti skolinimosi teikiamus
privalumus ir stengtis išvengti skolos tvarkymo ir mokėjimų balanso problemų. Valdant valstybės
skolą (kaip ir bet kokią skolą) visada reikia balansuoti tarp rizikos (pvz., palūkanų normos, valiutų
kurso kitimo, refinansavimo), kurią norima prisiimti, ir skolinimosi išlaidų. Pereinamosios
ekonomikos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, skolos valdymo institucijos uždavinius galima suskirstyti į
trumpalaikius ir vidutinės trukmės.
Trumpalaikiai tikslai – tai užduotys, kurias būtina atlikti siekiant sukurti valstybės skolinimosi
pajėgumą. Čia galima išskirti kelis svarbiausius uždavinius. Pirminis skolos valdymo institucijos
uždavinys ir tikslas, dėl kurio ji ir kuriama, tai sutelkti skolintas lėšas valstybės reikmėms, kurių
poreikis vykdant reformas negali būti tenkinamas kitokiu būdu. Norint tai pasiekti, būtina sukurti
aktyvią vidaus kapitalo rinką, kuri turėtų būti pagrindinis skolintų lėšų šaltinis. Be to, reikia
pasirūpinti, kad šaliai būtų suteiktas tarptautinis kredito reitingas ir kad šalis būtų pripažinta
tarptautinėje kapitalo rinkoje kaip patikima skolininkė.