Valstybės imunitetas nuo vykdymo veiksmų

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................2
1. VALSTYBĖS IMUNITETAS CIVILINĖJE TEISĖJE……………………………………4
1.1 Valstybė – civilinių teisnių santykių dalyvis..................................................................4
1.2 Imuniteto samprata.........................................................................................................5
2. VALSTYBĖS IMUNITETAS NUO VYKDYMO VEIKSMŲ.............................................9
IŠVADOS..........................................................................................................................................13
PRAKTINĖ UŽDUOTIS.................................................................................................................14
LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................................................17

ĮVADAS
„Valstybės, suprasdamos, kad kad tokios privilegijos ir imunitetai suteikiami ne atskirų
asmenų poreikiams tenkinti, bet siekiant užtikrinti, kad diplomatinės atstovybės, kaip valstybėms
atstovaujančios institucijos, veiksmingai vykdytų savo funkcijas“
Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių preambulė
Valstybės visais laikais specifiniai subjektai. Jau paprotinėje teisėje buvo pripažėstamas
valstybės suverenitetas, neliečiamybė, valstybę atstovaujantiems pareigūnams buvo suteikiamos
išskirtinės teisė-imunitetai. Valstybės, jos organų ir atstovų, taip pat valstybinio turto imunitetas nuo
užsienio valstybės jurisdikcijos yra visuotinai pripažintas principas, reikalingas valstybei apsaugoti
nuo kitos valstybės organų valdingų veiksmų. Bendras reikalavimas čia yra tas, kad suvereni
valstybė negali paklusti kitos valstybės teisėtvarkai.
Teisės doktrinoje yra išskiriama absolitaus ir santykinio imuniteto doktrinos. Taip pat skiriami
imunitetai nuo teisminės jurisdikcijos ir imunitetai nuo vykdomųjų veiksmų. Pažymėtina tai, jog
imunitetas nuo vykdomųjų veiksmų tarsi yra imuniteto nuo teisminės jurisdikcijos tąsa, lygiai taip
pat, kai vykdymo procesas yra civilinio proceso sudėtinė dalis.
Darbo tema – „Valstybės imunitetas nuo vykdymo veiksmų“. Tema nagrinėjama keliais aspektais:
- teisės doktrinoje pripažįstama, jog valstybė teisiniuose santykiuose dalyvauja tokiais
pačiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių subjektai. Kita vertus, valstybė
būdingas specifinis teisinis subjektiškumas;
- valstybė, kai ypatingas subejektas, naudojasi imunitetu nuo kitų valstybių jurisdikcijos
jos atžvilgiu. Kita vertus, tokia jurisdikcija ji naudojasi tik viešosios teisės
reguliuojamoje srityje, privatinės teisės srityje tokios teisės vastybė neturi;
- priverstinai sprendimas prieš valstybę gali būti vykdomas tik esant jos kompetentingų
valstybės institucijų sutikimui.
Darbo tikslas – remiantis norminiais teisės aktais ir teismų praktika atskleisti valstybės
imuniteto nuo vykdymo veiksmų sampratą, išskirti jam būdingus požymius. Siekiant darbo tikslo
naudotina tyrimo bazė yra norminiai teisės aktai (tarptautiniai bei nacionaliniai), specialioji
literatūra bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Darbo pabaigoje, remiantis įstatymais bei specialiąja teisės literatūra pateikiamas praktinės
užduoties galimas sprendimo variantas. Nagrinėjant teorinį klausimą ir sprendžiant praktinę užduotį
taikyti šie moksliniai tyrimo metodai: aprašomasis, lyginamosios analizės, loginis ir sisteminis.
Lyginamoji analizė padeda nustatyti tiriamojo objekto grupinę priklausomybę – jis plačiai taikomas
teisės moksle. Lyginimas tam tikrų faktų suteikia galimybę įvertinti praktinę situaciją, atrasti jos
sprendimo būdus. Loginis metodas svarbus analizuojant bei taikant teisės normas, tuo tarpu
sisteminimas padeda glaustai perteikti perskaitytą medžiagą.