VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI IR VALSTYBĖS SKOLA ES ŠALYSE GEROJI PATIRTIS IR PASIŪLYMAI LIETUVAI

Ištrauka

BAIGIAMASIS BAKALAURO DARBAS
VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI IR VALSTYBĖS SKOLA ES ŠALYSE: GEROJI PATIRTIS IR PASIŪLYMAI LIETUVAI

TURINYS
1. ĮVADAS 3
2. VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ SAMPRATA IR LIETUVOS ATVEJO ANALIZĖ 6
2.1. Valstybės biudžeto asignavimų samprata 6
2.2. Produktyvios ir neproduktyvios valstybės išlaidos 6
2.3. Valstybės biudžeto asignavimų kategorijos 8
2.4. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų dinamika ES kontekste 10
3. VALSTYBĖS SKOLOS POVEIKIS IR VALDYMAS ES KONTEKSTE 13
3.1. Valstybės skola iš istorinės perspektyvos ir valstybės skolos samprata 13
3.2. Valstybės skolos poveikis ekonomikai 14
3.3. Valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui netiesinio sąryšio specifika 16
3.4. ES teisės aktai bei procedūros dėl valstybės skolos valdymo 19
3.5. Lietuvos valstybės skolos struktūra ES kontekste 21
3.6. ES šalių valstybės skolos valdymo praktika ir pasiūlymai literatūroje 23
4. METODOLOGIJA 25
4.1. Tyrimo tikslas ir uždaviniai 25
4.2. Tyrimo imtis 26
4.3. Modelio pasirinkimas 26
5. DUOMENŲ ANALIZĖ IR REZULTATAI 30
5.1. Modelio specifikacija 30
5.2. Modelio koeficientų aptarimas 34
5.3. Modelio įvertinimas paneliniu F, Hausmano testais 39
5.4. Kiti testai modelio tvirtumui įvertinti 41
5.5. Valstybės skolos poveikio lūžio taško analizė 43
5.6. Tyrimo rezultatų apibendrinimas 45
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 47
LITERATŪROS SĄRAŠAS 49
SANTRAUKA 52
SUMMARY 52
PRIEDAI 53

1. ĮVADAS
Valstybės fiskalinė politika nėra naujas klausimas mokslinėje literatūroje, įskaitant ir du
svarbius šio klausimo aspektus: valstybės biudžeto asignavimus ir valstybės skolą. Vis dėlto,
pastarųjų aspektų aktualumą šiandien ir būtų galima pagrįsti problemos ilgaamžiškumu –
nepaisant to, jog šie reiškiniai žvelgiant iš istorinės perspektyvos yra seni, jie iki šiol plačiai
aptariami ne tik žiniasklaidoje kaip vienas esminių ekonominės politikos klausimų bet ir
mokslinėje literatūroje, kurioje bandoma įvertinti, koks yra valstybės skolos poveikis šalies ekonomikai.
Be to, mokslinėje literatūroje iki šiol nėra priimto vieno požiūrio į valstybės skolos
problemą. Anksčiau gan populiarus požiūris į valstybės skolinimąsi skelbia, jog šis reiškinys
nekelia grėsmės valstybės ekonomikai, o tokią nuomonę palaikančių yra ir šiuolaikinėje
mokslinėje literatūroje, pavyzdžiui Sobczak ir Radziewicz (2021). Šio požiūrio šalininkų
teigimu, deficitinis biudžetas leidžia patenkinti dabartinius valstybės ekonominius ir socialinius
poreikius, o susidariusią skolos padengimo naštą kompensuoja spartesnis ekonominis augimas,
kuriam įvykti leido valstybės biudžeto asignavimai, viršiję biudžeto pajamas. Vis dėlto
egzistuoja ir priešingas požiūris, teigiantis, jog esant per didelei valstybės skolai, valstybės
ekonomika lėtėja, todėl, remiantis šiuo požiūriu, skolinimasis padengti nesubalansuotam
valstybės biudžetui turėtų būti saikingas ir pasvertas. Toks požiūris yra paplitęs šiuolaikinėje
mokslinėje literatūroje, pavyzdžiui, Snieška ir Burkštaitienė (2018), Picarelli, Vanlaer ir
Marneffe (2019) tyrimuose pabrėžiamas neigiamas valstybės skolos poveikis. Be šių dviejų
požiūrių paplitęs ir dar vienas, teigiantis, kad valstybės skolos poveikyje egzistuoja slenkstis,
kurį viršijus pasireiškia neigiamas valstybės skolos poveikis. Tokiai mokslinės literatūros
krypčiai galima priskirti Butkaus ir Šeputienės (2018), Karadam (2018), Butkaus, Cibulskienės,
Garšvienės ir Šeputienės (2021), Heimberger (2022), A. Albu ir L. Albu (2021) darbus.
Valstybės skola mokslinėje literatūroje analizuojama įvairiais metodais: galima rasti nuo
ekonometrijos pagrindais laikomų regresinių modelių (Butkus ir Šeputienė, 2018) iki
nestandartinės meta-regresinės analizės (Heimberger, 2022), kurioje lyginami įvairių autorių
sudaryti modeliai siekiant iš to rasti, ar iš tiesų egzistuoja sąryšis tarp valstybės skolos ir šalies
ekonominio augimo bei patikrinti, ar tyrimuose neatsiranda šališkumų. Tyrimai taip pat skiriasi
savo apimtimi – nuo vieną ar kelias valstybes analizuojančių iki apimančių visus ekonominius
regionus. Šiame darbe valstybės skola bus analizuojama ES valstybių kontekste.
Valstybės skola iki šiol išlieka problematiška tema šiuolaikinėje ekonomikoje. Nors
valstybės skolinimasis laikomas saugiu metodu padengti valstybės deficitą, kadangi valstybė
teoriškai negali bankrutuoti, tačiau yra atvejų, kurie vis dėlto atskleidžia valstybės skolos riziką.
Pavyzdžiui, Graikijos ekonominė krizė, kilusi po 2007 –...