Valdžia, orientuota į klientus

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 3
1. TEORINĖ DALIS 4
1.1. Tradicinis viešasis administravimas 4
1.2. Naujoji viešoji vadyba 5
1.3. Naujasis viešasis valdymas 8
1.4. Teorijų palyginimas 9
2. PRAKTINĖ DALIS 10
2.1. Nacionalinio lygmens pavyzdys – VĮ Regitra 10
2.2. Nacionalinio lygmens pavyzdys – Bendrasis pagalbos centras (BPC) 112 12
2.3. Vietinio lygmens pavyzdys – Mažeikių miesto Juodpelkio parko sutvarkymas 13
2.4. Vietinio lygmens pavyzdys – Mažeikių miesto viešoji ligoninė 14
IŠVADOS 15
LITERATŪROS SĄRAŠAS 16

ĮVADAS
Tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus organizacijų valdymo srityje vyksta esminės
modernėti verčiančios permainos, kurios skatina siekti ateities požiūriu prasmingų rezultatų, didinti
efektyvumą, ieškoti ir atrasti probleminėse situacijose tinkamus modernius sprendimus. Juolab, kad
vykstant demokratizavimo procesams bei kuriantis pilietinei visuomenei didėja institucijų
atvirumas, piliečiai vis aktyviau dalyvauja sprendžiant bendruomenės reikalus ir reikalauja
tobulesnio viešojo sektoriaus valdymo. Paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais dauguma pasaulio
valstybių tame tarpe ir Lietuva vykdo įvairias viešojo sektoriaus reformas, kuriomis siekia padidinti
viešųjų institucijų veiklos efektyvumą. Šis siekis yra pagrindinė paskata pereiti prie verslo
sektoriaus patirtimi bei rinkos sąlygomis grindžiamos Naujosios viešosios vadybos (NVV),
modernizuojant administracinės sistemos struktūras, kontrolės metodus ir administravimo kultūrą,
atsižvelgiant į naujus iššūkius. Tai reikalauja iš esmės keisti viešajame sektoriuje vyraujančius
biurokratinius valdymo metodus.
Darbo tikslas. Išanalizuoti ir įvertinti naujosios viešosios vadybos principo –
valdžios, orientuotos į klientus diegimo Lietuvos Respublikoje bei Mažeikių mieste ( savivaldybėje)
būklę. Taip pat išryškinti problemas ir numatyti valdžios, orientuotos į klientus diegimo galimybes.
Darbo objektas. Lietuvos Respublika bei Mažeikių miestas.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti naujosios viešosios vadybos principo – valdžios, orientuotos į klientą
sampratą.
2. Įvertinti principo reikšmę viešųjų organizacijų veiklai
3. Išnagrinėti principo taikymo Lietuvos Respublikoje ir Mažeikių mieste situaciją.

1. TEORINĖ DALIS
Tam, jog suvoktume naujosios viešosios vadybos išskirtinumą, pirmiausia reiktų
išnagrinėti ir prieš tai buvusias teorijas, kurios davė pradžią naujajai viešajai vadybai.
1.1. Tradicinis viešasis administravimas
Tradicinis viešasis administravimas dažniausiai suprantamas kaip racionalusis,
hierarchinis, centralizuotas, formalizuotas, administracine teise paremtas valdymo būdas, valstybės
tarnautojui suteikiantis patikimų, saugių ir stabilių karjeros galimybių. Tradicinė paradigma
nukreipta į beasmeniu santykiu, kontrolės ir plataus masto organizacinėmis struktūromis apipintą
profesionalų viešosios politikos įgyvendinimą. Tradicinę viešojo administravimo sistemą
postmodernioje epochoje siekiama diskredituoti ir pakeisti pasitelkiant įvairius argumentus, tuo
tarpu populistiniame lygmenyje dažniausiai pataikaujama viešajai nuomonei. Kaip teigia M.
Alvessonas ir P. O Bergas, „suskaidytame pasaulyje, kuriame didieji religiniai, politiniai ir gamtos
mokslų naratyvai nebepriimtini, o mokslinė tiesa tampa pasitikėjimo klausimu, pasiūlymas ar
argumentas vertinamas atsižvelgiant į tai, kokio socialinio pritarimo gali tikėtis“ (Alvesson, Berg,
2011, p. 223).