Vaistažolių ūkio „Jadvygos žolės“ rinkodaros komplekso analizė

Ištrauka

TURINYS 
Įvadas 3
Analizė
1. Produktas 4
2. Paskirstymas 4
3. Kaina 4
4. Konkurentai 5
5. Rėmimas 6
Išvados 7

ĮVADAS
Pastaraisiais metais vis labiau auga susidomėjimas ekologinių maistų, žmonės stengiasi
sveikiau gyventi, būti arčiau gamtos. Nežiūrint to, kad ekologiški produktai yra brangesni,
pastaruoju metu vis daugiau vartotojų yra pasirengę sumokėti aukštesnę kainą, kad būtų garantuoti
dėl produktų kokybės ir saugumo. Anksčiau ekologiškų produktų būdavo sunku gauti – jie buvo
parduodami specializuotose parduotuvėse ir vietiniuose turguose. Dabar ekologiškų produktų
galima pamatyti didelių prekybos centrų lentynose visoje Europoje.
Pasirinkta tema darbui yra „Vaistažolės“. Vaistažolės - tai gydomųjų savybių turintys
augalai. Žinoma virš 12000 jų rūšių. Vaistažolės auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų
pakraščiuose, pelkėse, laukuose. Auginami vaistinė ramunė, pipirmėtė, vaistinis valerijonas,
paprastasis kmynas, paprastasis raudonėlis, vaistinė medetka, vaistinė melisa ir kai kurie kiti.
Gydomąsias vaistažolių savybes lemia veikliosios medžiagos. Jos kaupiasi visame augale arba tik
kai kuriose jo dalyse. Lietuva nuo seno turi gilias tradicijas, kai gydymui buvo naudojamos
vaistažolės. Kad ir kaip toli pažengė medicinos mokslas, nieko geresnio už augalus gyduolius
sugalvoti nepavyko. Farmacijos pramonė vargu ar išsiverstų be natūralios vaistinės žaliavos.
Lietuvoje auga natūralaus maisto paklausa ir populiarėja vaistažolių arbatos, tačiau
vaistažolių augintojų nedaugėja, o ir tie patys nedžiūgauja. Vaistažolininkystė nėra lengvas ir labai
pelningas verslas. Smulkesni vaistažolių ūkiai dažniausiai yra tiesiog žaliavos
augintojai. Vaistažolių supirkėjai jų nelepina aukštomis kainomis, be to, dažnai moka tą pačią
kainą ir už ekologiškai išaugintas vaistažoles, nors jų užauginimo kaštai yra didesni. Be to,
vaistažolių augintojams koja kiša į Lietuvą įvežamos gerokai pigesnės vaistažolės iš Lenkijos ir kitų
šalių. Vaistažolių auginimas plantacijose Lietuvoje šiuo metu užima tik 200 ha (auginama 30 rūšių
vaistažolių), o ES – 170 000 ha (auginama 120–130 rūšių). Populiariausios vaistinės žaliavos
Lietuvoje yra pipirmėčių lapai, čiobreliai, valerijonas, meškauogių lapai, ramunių žiedai, medetkų
žiedai, šlamučiai.
Vaistažolių auginimas, kaip ir kiekvienas žemės ūkio verslas, susiduria su kliūtimis:
trūksta verslą reglamentuojančių dokumentų, palankesnio Vyriausybės požiūrio į šią veiklą, tam
tikrų žinių. Specialius mokymus rengia Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, ŽŪM Darbo
ekonomikos ir mokymo metodikos tarnyba.
Toliau bus nagrinėjamas rinkodaros kompleksas vaistažolių ūkyje „Jadvygos žolės“.