VAIKŲ KOMPENSACINĖ TECHNIKA

Ištrauka

VAIKŲ KOMPENSACINĖ TECHNIKA
RAŠTO DARBAS

ĮVADAS
Kompensacinės technikos priemonė – bet koks specialus ar standartinis gaminys, įrankis, įranga,
naudojama neįgaliųjų judėjimo – atramos aparato defektams kompensuoti ir neleidžianti pasireikšti,
kompensuojanti arba sumažinanti negalią arba fizinį trūkumą. Kompensacinės technikos
reikalingumą nurodo gydantis gydytojas. Suteikiant asmeniui kompensacinę techniką sudaroma
panaudos sutartis. Kompensacinė technika neįgaliesiems ir pensininkams suteikiama nemokamai,
tačiau išnykus poreikiui, kompensacinės priemonės grąžinamos socialinių paslaugų ar techninės
pagalbos neįgaliesiems centrą. kompensacinė technika už nedidelį mokestį išnuomojama.[1]
Kompensacinė technika – tai medicininės technikos šaka. Ji skirta žmonėms su judėjimo negalia.
Skirstoma į kelias rūšis: mechaniniai ir elektriniai neįgaliųjų vežimėliai, pagalbinės judėjimo
priemonės (vaikštynės, ramentai, lazdos), reguliuojamos funkcinės lovos, specialiosios kėdės ir
suoleliai, laikikliai, adaptacinės pagalbinės priemonės žmonėms su pažeistomis rankomis ir kt.
Kompensacinės technikos priemonės būtinos pritaikant aplinką neįgaliesiems, t. y. įrengiant butus
pagal jų poreikius, rekonstruojant administracines patalpas, viešąsias įstaigas, parduotuves ir t. t.
Tam keliami specialūs reikalavimai, kad būtų užtikrintas reikiamas saugumas tiek neįgaliesiems,
tiek aplinkiniams. Dabartinė kompensacinė technika labai skiriasi nuo mums įprastos. Vežimėlių
svoris sumažėjo dėl naudojamų naujų medžiagų ir jų lydinių, jie tapo manevringesni. Atsirado
neįgaliųjų vežimėlių su mišraus valdymo mechanizmais, kai neįgalusis, norėdamas persikelti iš
vienos vietos į kitą, gali naudoti savo raumenų jėgą, o pavargęs įsijungti vežimėlyje įmontuotą
elektrinę pavarą ir keliauti toliau. Labai patobulėjo neįgaliųjų vežimėlių valdymas. Atsirado ne tik
valdomas pučiant orą, bet ir akių judesiais bei mintimis valdomų vežimėlių. Informacinių
technologijų ir mokslo pažanga jaučiama ir kompensacinės technikos srityje. Atsiranda robotizuoti
priedai prie neįgaliųjų vežimėlių, vaikštynės transformuojamos į vežimėlius ar net laiptų mobilius
užkopiklius. Projektuojami automatiniai liftai į vonią, besitransformuojančios vonios, vežimėliai
„tankai“ ir specialūs elektromobiliai. Naujiena ir mobilus krėslas neįgaliesiems – tai vežimėlis,
kuris gerai važiuoja bekele, per smėlį ir žolę, įveikia laiptus ir gali jame sėdintį žmogų pakelti į
reikiamą aukštį, t. y. padeda pasiekti aukštai pakabintą spintelę ir kitus namų apyvokos daiktus.
Proteziniai ir orteziniai įrenginiai valdomi neįgaliojo raumenų ar biosignalų. Aukštosios
technologijos įdiegiamos ir aklųjų, ir kurčiųjų technikoje. Modernūs silpnaregių skaitymo aparatai,
kalbantys telefonai, žadintuvai ir kita technika pasidarė mažesnių matmenų, lengvesni ir greitesnės
veikos. [2] Vaikų kompensacinė technika būna ryškesnių spalvų nei suaugusių, idomesnių
struktūrų. Statistikos departamento duomenimis (remiantis 2001 metais atlikto gyventojų surašymo
duomenimis), apie 7,5 procento Lietuvos gyventojų sudaro neįgalieji. 2001 metais buvo 262,9 tūkst.
neįgaliųjų, iš jų 0–15 metų vaikų – 12,6 tūkst. [3] Visa tai leidžia neįgaliesiems lengviau integruotis
į visuomenę, būti mobiliems, studijuoti, sportuoti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.