Vaiko gerovė

Ištrauka

Įvadas
Vaiko gerovė ir jo teisių apsaugos tema yra aktuali kiekvienoje demokratinėje šalyje. Skirtingos
valstybės įvairiai siekia spręsti vaiko apsaugos sistemose kylančias problemas, kurdamos vaiko
apsaugos politiką, leisdamos teisės aktus ir įdiegdamos formalias vaiko teisių apsaugos paslaugas.
Šiuolaikinė vaiko gerovės samprata apibrėžia keturių pagrindinių Jungtinių Tautų vaiko teisių
konvencijoje įtvirtintų principų įgyvendinimą. Tai – vaiko apsaugos nuo bet kokios formos
diskriminacijos formų užtikrinimas, geriausių vaiko interesų tenkinimas, teisės gyventi ir vystytis
užtikrinimas bei teisės reikšti savo nuomonę realizavimas. Vaiko gerovė apima tokias sritis kaip
materialinė situacija, būstas, sveikata, subjektyvi vaiko ir šeimos gerovė, švietimas, vaikų santykiai,
pilietinis dalyvavimas, rizika ir saugumas. Vaiko gerovės rezultatai yra sąveika tarp resursų ir
rizikos veiksnių, veikiančių vaiko asmeniniame gyvenime, jo ar jos šeimoje, mokykloje ar
platesnėje visuomenėje.
Vaiko galimybės suprantamos jo raidos ir gerovės kontekste. Gerovė – tai dinaminis procesas,
veikiamas daugialypių veiksnių. Vaikai sąveikauja su savo aplinka ir prisiima aktyvų vaidmenį
kuriant savo gerovę, pasinaudodami ar ne resursais, susitvarkydami ar ne su stresu ir pan.
(Bradshaw ir kt., 2007). Tarp vaiko raidos poreikių išskirta sveikatos dimensija apima vaiko fizinį ir
psichinį augimą ir vystymąsi, atsižvelgiama ir į genetinius veiksnius. Taip pat sveikatos dimensija
apima tinkamą sveikatos priežiūros pagalbą, mitybą, fizinį aktyvumą, skiepus, vizitus pas
stomatologą, akių gydytoją, vyresnio amžiaus vaikų konsultavimą, įskaitant ir lytinį švietimą.
Tėvystės gebėjimų dimensija numato stabilios šeimos aplinkos vaikui suteikimą, skatinant vaiko
raidą ir užtikrinant saugų prieraišumą prie pirminių globėjų, siekiant optimalios raidos. Tai
nenutrūkstamas saugus prieraišumas, nuolatinės emocinės šilumos teikimas, tokio pat pobūdžio
atsakas į tokio pat pobūdžio elgesį. Tėvų reakcija turi keistis vaikui augant. Vaiko skatinimas
palaikyti ryšius su šeimos nariais ir kitais svarbiais asmenimis.
Darbo tikslas-išanalizuoti vaiko gerovę.
Uždaviniai:
1. Apibūdinti vaiko gerovę.
2. Išanalizuoti vaiko gerovės sąsajas su socialinio pedagogo darbu.
3. Pateikti diagramą.

Vaiko ir šeimos gerovės samprata
Socialinio darbo su vaikais ir jų šeimomis praktiką formavo du Vakarų visuomenėse dominuojantys
požiūriai į vaiko gerovę: paslaugų šeimoms požiūris ir vaiko apsaugos požiūris. Paslaugų šeimoms
požiūris orientuotas į paslaugas ir intervencijas, nukreiptas į šeimą, o remiantis vaiko apsaugos
požiūriu, intervencijomis siekiama nustatyti ir apsaugoti vaikus nuo prievartos ir nepriežiūros
(Gilbert et al., 2021). Gilbert ir kt. (2021) taip pat įvardijo trečią į vaiką orientuotą požiūrį, kuriame
stebimi vaiko apsaugos ir paslaugų šeimai bruožai, tačiau vaikas pabrėžiamas kaip agentas, turintis
nepriklausomą ryšį su valstybe.