Vadovavimo etika organizacijoje ar įmonėje

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 2
1. ORGANIZACIJOS KULTŪROS ETIKA 3
2. SKIRTINGO AMŽIAUS DARBUOTOJŲ VERTINIMAS 4
3. SKIRTINGŲ LYČIŲ VERTINIMAS DARBO APLINKOJE 6
4. VADOVO, KAIP ASMENYBĖS, REIKŠMĖ ORGANIZACIJOS KULTŪROS ETIKAI 7
IŠVADOS 9
LITERATŪROS SĄRAŠAS 10

ĮVADAS
Vienas pagrindinių šiuolaikinių organizacijų bei įmonių tikslų – išlaikyti solidžią
poziciją rinkoje. Tam reikia ne tik finansinių ar technologinių išteklių, bet ir kryptingai dirbančio
žmogiškojo kapitalo. Suprantama, kad bet kokiam kolektyvui būtinas vadovas, gebantis paskirus
specialistus sujungti bendram tikslui ir skatinti juos siekti maksimalaus našumo. Žinoma, suburti
darnią komandą yra rimtas iššūkis vadovui, kuriam būtinas ne tik ekonominės situacijos
išmanymas, bet ir gebėjimas palaikyti darbui tinkamą mikroklimatą.
Organizacijų veiklos tyrimuose vienu svarbiausių aspektų tampa organizacijos
kultūros etikos aspektai, apžvelgiantys tiek kolegų tarpusavio santykį, tiek vadovo santykį su
darbuotojais. Skirtingo amžiaus, profesinės patirties, pažiūrų, charakterio, lyties specialistų
valdymas pamažu įgauna kitokią prasmę: vadovas tampa mentoriumi ar padėjėju, padedančiu
darbuotojui pasiruošti užimti numatytą poziciją ir dirbti išlaikant lojalumą organizacijos
interesams. Būtent tai aptariama ir šiame darbe.
Darbo problema – vadovavimo etika susiduria su skirtingais iššūkiais.
Darbo objektas – vadovavimo etika organizacijoje ar įmonėje
Darbo tikslas – aptarti, kokia vadovavimo etika akcentuojama tyrėjų darbuose
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti organizacijos kultūros reikšmę.
2. Apžvelgti, kokios įtakos darbo procesui turi skirtingo amžiaus darbuotojai.
3. Aptarti lytiškumo aspektą kolektyvo darbo efektyvumui.
4. Įvardinti vadovo reikšmę organizacijai ir jos etikos palaikymui.
Darbo tyrimo metodai – mokslinės literatūros apžvalga, dedukcija, sintezė, lyginamoji analizė.

1. ORGANIZACIJOS KULTŪROS ETIKA
Organizacija nėra tik formaliais įsipareigojimais susijusių žmonių bendruomenė.
Būtina pabrėžti, kad kiekviena organizacija ar įmonė, siekdama išlaikyti darbo našumą ir
darbuotojų motyvaciją, dėmesį skiria taip pat ir vidiniam mikroklimatui, kurį sudaro tiek
dirbančiųjų nusiteikimas atlikti užduotis, tiek gebėjimas išlaikyti darnius tarpusavio santykius ir
norą bendradarbiauti siekiant vieno tikslo. Tai leidžia teigti, kad organizacijos vadovai privalo
įdiegti tam tikras vertybes ir nuostatas, idant veikla vystytųsi sklandžiai ir teiktų ne tik
ekonominę, bet ir moralinę naudą.
Pastebima, kad įtakos vadovavimui ir veiklos vykdymui turi organizacijos ar įmonės
pirmtakų suformuotos vertybės (Budinienė, Svirskienė, 2006). Vadinasi, tikslai ir jų siekimo
būdai, kuriuos pasirenka įkūrėjai, dažnai išlieka net jiems pasitraukus iš savo pareigų. Negana to,
pradininkų pasirinkta pozicija tampa tam tikru organizacijos vertinimo matu. Suformuota pradinė
kultūra yra esminis darbuotojų ir vadovų kultūros etikos šaltinis (Budinienė, Svirskienė, 2006),
kuris įprastai nepakinta net ir vykstant globaliems pokyčiams, arba kinta labai pamažu ir
sudėtingai, todėl dažnai jų nė nesiimama. Tokia kultūra susiformuoja vadovams tikslingai
demonstruojant savo pažiūras ir parenkant pagrindines vertybes, kurios išreiškiamos elgesiu ir
kalbomis. Aiškiai išdėstytos ir darbuotojams perteiktos nuostatos tampa veikimo pagrindu –
žinoma ir suprantama, koks elgesys kolektyve yra toleruotinas, kaip darbuotojai gali ir turi
reprezentuoti įmonę ar organizaciją, kokia yra darbų atlikimo tvarka, kaip vertinamos dirbančiųjų
pastangos, nuopelnai, prasižengimai ir t.t. Atrodytų, kad tokią tvarką išlaikyti galima tik
paskelbus ir užtvirtinimus gausybę taisyklių, tačiau tiesa, jog būtent kultūros etikos įteigimas
darbuotojams padeda išlaikyti tvarką ir harmoniją.
Šiuolaikinės organizacijos palankiausiai vertina tuos darbuotojus, kurie yra lojalūs
tiek bendrosioms vertybėms, tiek organizacijai. Taip pat vertinamos asmeninės savybės, kurios
padeda įveikti darbe kylančias kliūtis ir skatina aktyviai ir produktyviai įsitraukti į veiklą.
Raišienė (2012) kaip vertingiausias charakteristikas įvardina šiuos bruožus: sąžiningumą,
iniciatyvumą, įsitraukimą, originalumą, savarankiškumą, atvirumą. Anot autorės, jeigu
organizacija priima šiomis savybėmis pasižyminčius darbuotojus ir palaiko atitinkamą atmosferą
darbo vietoje, darbuotojai savaime yra linkę daugiau bendradarbiauti ir likti toje organizacijoje.
Kitaip tariant, kultūros etikoje atsiranda ištikimybės suvokimas ir vertinimas.
Neabejotina, kad žmogiškojo kapitalo valdymas yra vienas sudėtingiausių...