VABZDŽIAĖDŽIAI AUGALAI AUGINAMI KAMBARIUOSE

Ištrauka

Referatas
VABZDŽIAĖDŽIAI AUGALAI AUGINAMI KAMBARIUOSE

Įvadas
Vabzdžiaėdžiai augalai - tai nedidelė augalų grupė, prisitaikiusi augti skurdžiuose
dirvožemiuose. Šie augalai dalį būtinų savo augimui ir vystymuisi medžiagų gauna savotiškos
medžioklės pagalba, iš vabzdžių, kuriuos jie pagauna ir suvirškina.
Mokslininkai visus vabzdžiaėdžius augalus skirsto į dvi grupes – tikruosius ir pseudo-
vabzdžiaėdžius. Tikrieji vabzdžiaėdžiai yra užbaigę visus evoliucijos etapus – jie gaudo grobį, jį
virškina ir pasisavina atsipalaidavusias medžiagas. Pseudo-vabzdžiaėdžiai yra evoliucijos pusiaukelėje.
Jie tesugeba grobį privilioti ir sugauti.
Tikriesiems vabzdžiaėdžiams mokslininkai priskiria apie 630 augalų rūšių, pseudo-
vabzdžiaėdžiams – apie 300. Lietuvoje sutinkama ~ 10 vabzdžiaėdžių augalų rūšių.
Dažniausiai augalų pavadinimai bent dalinai nusako į ką panaši augalo gaudyklė – ar tai
ąsotis, ar spąstai, ar lipni rasa ir pan. - saulašarės, tuklės, skendeniai, ąsoteniai, kriaukleniai,
vaivorykšteniai, musėkautai.
Auginti šiuos augalus nėra labai lengva. Vasarą reikia nuolat rūpintis, kad substratas būtų
labai drėgnas, žiemos metu daugumai reikia švelnaus ramybės periodo. Praleisti lietuviškas žiemas
lauke jiems per šalta, o kambariuose per šilta, trūksta šviesios. Nepaisant to, vabzdžiaėdžiai augalai
mielai auginami kambariuose.

Jautrusis musėkautas (Dionaea muscipula)
Tai vienas iš žinomiausių bei dažniausiai auginamų vabzdžiaėdžių augalų. Šis augalas ant lapų turi
šeriškus dantelius, kurių pamate esančios liaukos išskiria nektarą. Kai vabzdys užlipa ant lapo ir paliečia tuos
dantelius, lapas susiglaudžia. Tada liaukos išskiria virškinamąsias sultis su fermentais, suskaido auką ir augalas
pasisavina maisto medžiagas. Ši specifinė gaudyklė vabzdžius privilioja spalva, o taip pat ultravioletinėje šviesoje matomais žymekliais ir nektaru. Po poros savaičių pasimaitinusios gaudyklės vėl atsidaro ir laukia naujo grobio. Beje, nevertėtų be priežasties krutinti augalo gaudyklių, mat viena gaudyklė užsidaryti tegali penkis kartus ir po to dažniausiai nunyksta.
Auginant kambaryje, reikia parinkti saulėtą vietą, ypač žiemą. Tačiau, nuo spalio iki kovo
temperatūra turėtų būti tik apie 10 laipsnių. Sodinti rekomenduojama į rūgštų substratą (3,5 – 4,5). Kiekvienus
metus reikėtų augalą persodinti, geriausias laikas vasario - kovo mėnesiai.
Augalas mėgsta drėgmę. Vasarą rekomenduojama dažnai nupurkšti. Tik žiemą jų nederėtų laikyti
per drėgnai. Sausame ore ima silpti ir palaipsniui sunyksta. Laistymui naudoti tik bekalkį vandenį, geriausia
lietaus ar distiliuotą. Tręšimas - jei augalas pakankamai pagauna vabzdžių nevertėtų papildomai jo tręšti.
Problemos - dėl šviesos trūkumo, augalas dažnai nusidažo raudona spalva, gali pulti amarai, tripsai, daiginių
uodelių lervos. Taip jei per mažai šviesos, augalai paprastai leidžia ilgus stiebus bei formuoja smulkias
gaudykles.Dauginasi sėklomis, žydi balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais.