Ūmios psichiatrijos skyriuje gydomų pacientų socioekonominės būklės įvertinimas

Ištrauka

Baigiamasis darbas
Ūmios psichiatrijos skyriuje gydomų pacientų socioekonominės būklės įvertinimas

Turinys
SANTRAUKA.....................................................................................................................................3
RAKTAŽODŽIAI...............................................................................................................................3
SUMMARY.........................................................................................................................................3
KEYWORDS......................................................................................................................................4
TRUMPINIAI.....................................................................................................................................4
ĮVADAS...............................................................................................................................................5
TIKSLAS.............................................................................................................................................6
UŽDAVINIAI......................................................................................................................................6
1. LITERATŪROS APŽVALGA..................................................................................................6
1.1. Literatūros apžvalgos atrankos kriterijai........................................................................6
1.2. Socioekonominis statusas ir jo komponentai...................................................................6
1.3. Šizofrenija ir socioekonominis statusas............................................................................8
1.4. Gyvenimo kokybės vertinimas remiantis WHOQOL-BREF klausimynu..................10
2. TYRIMO METODIKA............................................................................................................10
3. REZULTATAI...........................................................................................................................11
3.1. Bendrosios charakteristikos.............................................................................................11
3.2. Lyties ir amžiaus sąsajos su gyvenimo kokybe..............................................................16
3.3. Ligos pradžios amžiaus ir buvusių hospitalizacijų skaičiaus sąsaja su gyvenimo 
kokybe............................................................................................................................................17
3.4. Išsilavinimo ir gyvenimo kokybės sąsaja........................................................................18
3.5. Užimtumo ir gyvenimo kokybės sąsaja..........................................................................19
3.6. Mėnesinių pajamų ir rūkymo, ligos pradžios amžiaus, gyvenimo kokybės ryšys......20
3.7. Darbingumo lygis..............................................................................................................20
3.8. Rūkymas, vaisių ir daržovių vartojimas.........................................................................21
REZULTATŲ APTARIMAS..........................................................................................................21
IŠVADOS..........................................................................................................................................24
ŠALTINIAI.......................................................................................................................................25
PRIEDAI...........................................................................................................................................33

ĮVADAS
Socioekonominis statusas yra daugialypis terminas, apimantis tiek objektyvias savybes, tiek
subjektyvų paties žmogaus vertinimą apie jo vietą socialiniame ir ekonominiame kontekste. Įprastai
šis terminas apima tris pagrindines sritis: išsilavinimą, darbo statusą ir pajamas (1).
Socioekonominis statusas yra svarbus sveikatos prognozės veiksnys. Tyrimais įrodyta, kad buvimas
nepalankioje socioekonominėje padėtyje didina riziką sirgti įvairiomis ligomis, pvz.:
kardiovaskulinėmis, II tipo cukriniu diabetu ir kt., taip pat skatina neįgalumą ir globalią ligų naštą
(1–3). Aukštesnio socioekonominio statuso asmenys savo sveikatos saugojimui įprastai turi ir gali
panaudoti daugiau išteklių, tokių kaip žinios, lėšos ir prestižas (4). Psichiatrijoje etiologinis
socialinių veiksnių vaidmuo psichikos sutrikimams nagrinėjamas jau ilgą laiką. Tyrimai patvirtina
ryšį tarp psichikos sutrikimų ir mažesnių pajamų, nepalankios socialinės ir ekonominės padėties bei
benamystės (5). Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis 2019 m. kas aštuntas žmogus
sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, dažniausi iš jų buvo depresiniai ir nerimo sutrikimai. Šiais
duomenimis 2019 m. šizofrenija sirgo maždaug 24 milijonai žmonių arba 1 iš 300 žmonių visame
pasaulyje (6). Lietuvoje Higienos instituto duomenimis 2022 m. metais 340 562 asmenims, tai yra
vienam iš aštuonių Lietuvos gyventojų, buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio
sutrikimas. Ligotumas šizofrenijos, šizotipinio ir kliedesinių sutrikimų grupės sutrikimais (F20-F29
pagal TLK) 2022 m. siekė 7,9 tūkstančiui Lietuvos gyventojų (7). Šizofrenija yra kompleksinis
psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingas teigiamų simptomų (haliucinacijos, kliedesiai),
neigiamų simptomų (socialinė izoliacija, afektų blankumas, apatija), pažintinių funkcijų sutrikimo
(dėmesio, atminties sutrikimai) ir motorikos sutrikimų (katatonija) derinys, dėl kurių stipriai
pablogėja gyvenimo kokybė (8). Nepaisant to, jog šizofrenijos paplitimas nėra didelis, 2016 m.
Vašingtono universiteto sveikatos rodiklių ir vertinimo instituto (angl. Institute for Health Metrics
and Evaluation) globalinės ligų naštos tyrimo duomenimis šizofrenija užėmė 12-tą vietą tarp 310
ligų, sukeliančių didžiausią negalią
(9). Sergant šizofrenija vidutiniškai prarandama 14,8 potencialių gyvenimo metų, o Jungtinėse
Amerikos Valstijose šis skaičius yra dar didesnis ir siekia 28,5 metus (10,11). Be to, šizofrenija
lemia didžiausią ekonominę naštą iš visų psichikos ir elgesio sutrikimų. Tyrimų duomenimis,
bendros su šizofrenija susijusios tiesioginės išlaidos, tenkančios vienam asmeniui per metus, siekia
4394–31 798 JAV dolerių, o didžiausią dalį jų sudaro stacionarinio gydymo išlaidos (nuo 20 iki 99
%) (8). Yra tyrimų, nurodančių galimą socioekonominio statuso reikšmę sergamumui šizofrenija,
pvz., socialinė nelygybė, t. y. žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis gimimo metu, buvo susijusi
su didesne psichozės išsivystymo rizika. Taip pat pirmojo psichozės epizodo metu pacientai dažniau
gyveno vieni, buvo vieniši, bedarbiai, gyveno nuomojamame būste, perpildytose patalpose ir gavo
mažesnes nei oficialiai nustatytas skurdo lygio pajamas, ši tendencija taip pat buvo stebima ir
pacientams penkerius metus iki pirmojo psichozės epizodo pasireiškimo (12). Tačiau Lietuvoje tyrimų šia tema
yra nepakankamai, taigi, šiame darbe bus stengiamasi išsiaiškinti Vilniaus miesto Psichikos
sveikatos centro Ūmios psichiatrijos skyriuje gydomų pacientų, sergančių šizofreniją,
socioekonominę būklę ir jos įtaką gyvenimo kokybei.
TIKSLAS: įvertinti Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Ūmios psichiatrijos skyriuje
gydomų...