Ultragarso bangų greičio ore nustatymas

9.6 (2 atsiliepimai)

Detali informacija

Kategorija:	Fizika , Laboratoriniai darbai
Lygis:	Universitetinis
Failo tipas:	DOCX failas

Apimtis:	8 psl., (3038 ž.)
Vertinimas:	9.6 (2 atsiliepimai)
Šaltiniai:	Yra

Atsisiųsti darbą

Gauti nemokamai!

Ištrauka

Laboratorinis darbas
ULTRAGARSO BANGŲ GREIČIO ORE NUSTATYMAS

Darbo tikslas:
Nustatyti ultragarso bangų greitį ore.

Darbo užduotys
Nustatyti ultragarso bangų greitį ore registruojant ultragarso bangų atspindį nuo
įvairių plokštelių.
Nustatyti atstumus iki įvairių plokštelių.

Teorinės temos
Garsas. Ultragarsas
Akustika – viena iš seniausių mokslo sričių, tirianti
garso sukėlimą,sklidimą ir sąveiką su medžiaga. Daþniausiai
akustika suprantama kaip mokslas apie žmogaus klausos
organu–ausimi girdimų svyravimų (nuo16 Hziki 20 kHz) ir
bangų sklidimą dujose, skysčiuose ir kietuosiuose kūnuose.
Savo prigimtimi garso bangos yra mechaninės, todėl joms
sklisti reikia tam tikros tamprios terpės ir jos negali sklisti vakuumu. Atmosferos oras perduoda iš
įvairių šaltinių garsus žmogaus ausiai. Garsas atsiranda dinamiškai sutrikdžius vieną iš terpių.
Toks trikdys paprastai keičia
makroskopinius terpės parametrus –
slėgį, tankį, temperatūrą ir kt. Norint
aprašyti garsą, reikia nustatyti šių
parametrų sąryšius (jie užrašomi lygčių
pavidalu). Kiekvieną terpę sudarančias
daleles riša tamprumo jėgos. Todėl,
išjudinus vieną terpės dalelę iš
pusiausvyros padėties, visada atsiranda
tamprumo jėga, kuri stengiasi grąžinti ją
į pusiausvyros padėtį. Kai terpė
suspaudžiama, dalelės artėja viena prie
kitos, toje vietoje susidaro didesnio
slėgio sritis (sutankėjimas). Tuo
momentu atsiranda stūmos jėgos, kurios
verčia terpės daleles tolti vieną nuo
kitos. Kai jos nutolsta didesniais negu
normaliomis sąlygomis atstumais, toje vietoje susidaro mažesnio slėgio sritis (išretėjimas).
Tačiau šalia yra didesnio slėgio sritis, kurioje atsiradusios stūmos jėgos stengiasi dalelę grąžinti į
pusiausvyros padėtį. Taip tarpusavyje sąveikaudamos dalelės sukelia terpėje svyravimus (slėgio
kitimus), kurie bangos pavidalu sklinda visomis kryptimis.
Dalelių virpesiai vyksta išilgai bangos sklidimo krypties. Tokios bangos vadinamos
išilginėmis. Skersinėmis bangomis vadinamos tokios, kuriose dalelės virpa statmenai bangos
sklidimo krypčiai. Kietuose kūnuose gali būti abiejų rūšių bangos.