UGNIKALNIŲ KELIAMA GRĖSMĖ. APSAUGA NUO ŠIOS GRĖSMĖS

Ištrauka

UGNIKALNIŲ KELIAMA GRĖSMĖ. APSAUGA NUO ŠIOS GRĖSMĖS
Projektinis darbas

Turinys
ĮŽANGA.....................................................................................................................................3
UGNIKALNIŲ PADARINIAI...................................................................................................5
Fejerverkai jūroje....................................................................................................................5
Gamta nugali...........................................................................................................................6
Ugnikalnių išsiveržimai...........................................................................................................7
NUOSTOLIAI IR KAIP JŲ IŠVENGTI....................................................................................9
Išsiveržus ugnikalniui..............................................................................................................9
Lavos srautų bombardavimas..................................................................................................9
Apsauginiai drabužiai............................................................................................................10
Slėptuvės nuo ugnikalnių išsiveržimų...................................................................................10
IŠVADOS.................................................................................................................................12
ANOTACIJA............................................................................................................................13
NAUDOTA LITERATŪRA .....................................................................................................14

ĮŽANGA
Pasaulyje kasdien kur nors įvyksta žemės drebėjimas ar išsiveržia ugnikalnis.
Laimei, dauguma šių reiškinių lieka beveik nepastebėti dėl savo menkumo ar atstumo nuo
gyvenamų vietų. Jie domina tik mokslininkus. Ugnikalniai nuolat išsiveržia gilių vandenynų
dugne. Apie “naujus” išsiveržimus iš masinių informacijos priemonių sužinome tik tada, kai
būna aukų ir materialinių nuostolių. Todėl mes nutarėme išsiaiškint, kokia yra ugnikalnių
kelima grėsmė ir kaip nuo jos apsisaugoti.
Mūsų uždaviniai:
1.Pasidomėti apie jau įvykusias nelaimes.
2.Sužinoti, kokių rūšių būna ugnikalnių išsiveržimų, kokius padarinius jie sukelia.
3.Išsiaiškinti, kaip galima žmonėms apsisaugoti nuo ugnikalnių keliamos grėsmės.
Žmonių gyvenimas Žemėje nesudaro nė tūkstantosios gyvybės egzistavimo mūsų
planetoje trukmės dalies. Kad ir kokie didžiuliai būtų technikos laimėjimai, mūsų galios,
palyginti su beribėmis Gamtos jėgomis, vis dar labai menkos. Pavyzdžiui, Lakio ugnikalnio
išsiveržimas Islandijoje 1783 m. buvo 50 kartų galingesnis už megatono galingumo
vandenilinę bombą ir išskyrė energijos 30 kartų daugiau, nei per metus pagamina viso
pasaulio elektrinės.
Stichinių nelaimių metu pasaulyje buvo sugriautas ne vienas miestas, ir žmonės labai
mažai arba nieko negalėjo padaryti, kad jų išvengtų. Manoma, kad išsiveržus Etnos
ugnikalniui Sicilijoje 1669 m. pasaulis neteko šimto tūkstančių žmonių, o Krakatau
išsiveržimas Indonezijoje 1883 m. nusinešė daugiau nei 36 000 gyvybių.
Tokio mąsto nelaimių pasitaiko beveik kiekviename amžiuje, o mažesnių, kurios
reikalauja irgi aukų ir sukelia kančias, – kur kas dažniau; tiesa, joms ištikus, žūsta ir
sužalojama mažiau žmonių, bet ten gyvenantieji jaučia nuolatinę grėsmę, su kuria ilgainiui
apsipranta. O kai bandoma užbėgti stichinei nelaimei už akių ir kiek galima sušvelninti
būsimus jos padarinius, mėginimai atitaisyti žalą prilygsta arklidės durų uždarymui po to, kai
arkliai jau išbėgioję. Tokių beprasmių veiksmų neprireiks, jei bus imtasi kruopščios, jau
įvykusių katastrofų analizės ir būsimų prognozavimo.