UGDYMAS KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

Ištrauka

UGDYMAS KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS
Referatas

TURINYS
ĮVADAS
1.BENDRI TEORINIAI UGDYMO PAGRINDAI
1.1.................................................................................................................................... Ugdymo samprata
1.2................................................................................................................................... Ugdymo uždaviniai
1.3................................................................................................................................... Ugdymo funkcijos
2.UGDYMO KAIP SOCIALINIO REIŠKINIO DETALIZAVIMAS
IŠVADOS
LITERATŪRA

ĮVADAS
Įvairiuose moksliniuose šaltiniuose pastebėta, kad ugdymas yra socialinis reiškinys, kuriantis
žmogų, kaip asmenybę tuo metu, kai jis bendraudamas sąveikauja su jį supančia aplinka bei
įvairiomis žmonijos kultūros vertybėmis. Žmogus nuolat norėjo tubulėti, šimtmečius siekė tiesos,
grožio, harmonijos, vertybėse įkūnijo tauriausius savo bruožus. Todėl, šios vertybės, kaip
visuomenės raidos patyrimo rezultatas, ilgainiui tapo sudedamąja individo ir visuomenės dalimi.
„Ugdymas ya tikslinga ugdytojo ir ugdytinio sąveika, gėrybėmis brandinanti žmogaus biofizinę
sandarą, psichiką, santykius, kultūrą ir dvasią.“ (Jovaiša L., 2001, p. 8). Ugdymas, atsiradęs kartu
su visuomene, yra neatskiriamai susietas su jos raida ir didele dalimi įtakoja jos progresą, raidą ir ateitį.
Savo darbuose ugdymo filosofijai ir problematikai daug dėmesio skyrė Lietuvos: Rajeckas V.,
Jovaiša L., Bitinas B., Šalkauskis S., ir užsienio: Howard A. Ozmon, Samuel M. Craver ir kt. mokslininkai.
Temos aktualumas: šiandienos ugdymo mokslų sistemoje yra reikšmingas darnaus mokslo apie
žmogaus ugdymą kūrimas.
Darbo tikslas: apibūdinti ugdymą kaip socialinį reiškinį.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti teorinius ugdymo pagrindus.
2. Charakterizuoti ugdymo reiškinį.
3. Detalizuoti ugdymą kaip socialinį reiškinį.

1. BENDRI TEORINIAI UGDYMO PAGRINDAI
1.1. Ugdymo samprata
Norint suprasti ugdymo esmę reikia išanalizuoti ne tik Lietuvos mokslininkų literatūrinius
šaltinius, bet ir užsienio mokslininkų rašytinę mokslinę literatūrą apie ugdymo filosofiją ir
problematiką. Šiam darbo uždaviniui pagrinde pasirinkau Lietuvos: Rajecko V., Jovaišos L.,
Bitino B., Šalkauskio S. ir užsienio: Howard A. Ozmon, Samuel M. Craver mokslinę literatūrą.
Įdėmiai įsigilinęs ir išanalizavęs jų darbus pateikiu šiuos ugdymo apibūdinimus:
1.„Ugdymas yra visuomeninės - istorinės patirties jaunajai kartai perdavimas, siekiant parengti
ją gyvenimui ir darbui.“ (Rajeckas V., 1999, p. 10).
2.„Ugdymas yra ta lemiama sąlyga, tas veiksnys, kuris padeda išsaugoti ir plėtoti gamybinę bei
moralinę visos žmonijos, atskiros tautos patirtį, jos kultūrą.“ (Rajeckas V., 1999, p. 13).
3.„Ugdymas yra tikslinga ugdytojo ir ugdytinio sąveika, gėrybėmis brandinanti žmogaus
biofizinę sandarą, psichiką, santykius, kultūrą ir dvasią.“ (Jovaiša L., 2001, p. 8).
4.„Ugdymas yra žmogaus pilnutinio gyvenimo kūryba jo paties jėgomis, aprūpinant jį
saviraiškos priemonėmis.“ (Jovaiša L., 2002, p. 65).
5.„Šiuo metu ugdymo tikrove vadinamas procesas, kuriame tolydžio brandinama asmenybė; tai
nepertraukiamas šeimos ir mokyklos darbas su jaunimu.“ (Jovaiša L, 2002, p. 74).
6.„Informacija yra vienintelis ugdymo komponentas, kuris stimuliuoja ugdytinį kaupti savo
patirtį, pertvarkyti vidinį pasaulį.“ (Bitinas B., 2000, p. 115).
7.„Ugdymo fenomenas priklauso prie tos žmogiškojo veikimo srities, kurioje įvyksta gyvenimo
atnaujinimas nenutrūkstamoje kartų eilėje. Ugdyti- tai daryti, kad kas augtų, ūgėtų, eitų
aukštyn.“ (Šalkauskis. S., 1991, p. 266).
8.„Ugdymui plačiąja prasme priskiriami bent du dalykai: perduoti iš vienos kartos kitai
kultūrinį paveldą, kad egzistuotų socialinis ir kultūrinis tęstinumas, ir suteikti įgūdžių,
mokėjimų, bei supratimo, orientuojantis į naujų veiklos būdų ieškojimus.“ (Howard A.
Ozmon, Samuel M. Craver, 1996, p. 439).
Apibendrinant galima teigti, kad ugdymas yra ypatinga žmonijos veiklos ir žmonių tarpusavio
santykių sfera- tai visuomenės svarbiausia funkcija ir jos tęstinumo sąlyga.