TVT seminarų konspektas (labai geras)

Ištrauka

I-II seminarai
Tarptautinės teisės samprata ir šaltiniai
Tarptautinės teisės ir nacionalinės teisės santykis
Pagrindiniai klausimai:
1. Tarptautinės teisės ypatybės
TVT - specifinė (ypatinga) teisės normų sistema – ne nacionalinės teisės šaka;
reglamentavimo dalykas – tarptautinės bendrijos narių (valstybių, jų darinių (tarptautinių
organizacijų) ir kitų) santykiai
TT reguliuoja:
●Santykį tarp valstybių
●Tarptautines organizacijas
●Viešojo pobūdžio santykius (atsiranda įgyvendinant politinius interesus bei
atliekant su jais susijusias funkcijas; pvz.: suvereniteto sudarymas, atstovavimas,
tarptautinių sutarčių sudarymas).
Pagrindiniai TT bruožai:
1) Įstatymų leidimo valdžios nebuvimas . Jungtinės Tautos ir juo labiau kokia nors
kita tarptautinė organizacija įstatymų leidimo funkcijos neturi. Jungtinių Tautų
Generalinė Asamblėja gali priimti tik rezoliucijas, turinčias rekomendacinę galią.
Tarptautinės teisės normos nekuriamos leidžiant įstatymus.
2) Šaltinių ypatybės . Sąrašas įtvirtintas TTT statute (38 straipsnis). Šaltiniai:
a) Tarptautinės sutartys 
b) Tarptautiniai papročiai 
c) Bendrieji teisės principai 
d) Teismų sprendimai 
e) Doktrina 
TTT statute nenurodyti šaltiniai;
f) TO rezoliucijos (sprendimai)
g) Vienašaliai aktai 
Vieni aktai nustato privalomas tarptautines teisines normas, kiti - dažniausiai
tarptautinių organizacijų neprivalomos rezoliucijos - turi tik rekomendacinę galią.
3) Centralizuotos vykdomosios valdžios nebuvimas . Joks tarptautinis organas,
įskaitant ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, neatlieka centralizuoto tarptautinės
teisės normų vykdymo funkcijos. O dėl Saugumo Tarybos, tai nors ji priima
privalomus sprendimus (Chartijos 25 str.), tačiau jos kompetencija yra speciali -
tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas (24 str.). Saugumo Taryba yra politinis
organas, todėl jos sprendimai dažnai yra politinio proceso ir kompromiso išdava.
4) Bendros privalomos kompetencijos teisminio organo nebuvimas . Nors TTT yra
pagrindinis JT teisminis organas, jo jurisdikcija yra fakultatyvi. TTT savo
sprendime Karinių ir pusiau ka rinių veiksmų Nikaragvoje ir prieš Nikaragvą
byloje (1986) šiuo klausimu nurodė: „Teismo jurisdikcija, kaip dažnai buvo
primenama, remiasi valstybių sutikimu, išreikštu įvairiais būdais, įskaitant
pareiškimus, padarytus pagal Statuto 36 straipsnio 2 dalį". Taigi TTT žinybingi tik
tokie valstybių ginčai, kuriems nagrinėti Teisme ginčo šalys davė sutikimą.
5) Subjektų ypatybės . TT subjektas – darinys, galintis turėti tarptautines teises ir
pareigas, taip pat galintis ginti savo teises pareikšdamas tarptautines pretenzijas.
Subjektų rūšys:
a) Valstybės – pagrindiniai TT subjektai;
b) Tarptautinės (tarpvyriausybinės) organizacijos – valstybių susivienijimai,
įsteigti tarptautinėmis sutartimis tam tikriems nuolatinio pobūdžio tikslams
siekti, turintys nuolatinę institucinę struktūrą ir atskirą nuo steigėjų tarptautinį
teisinį subjektiškumą;
c) Tautos, kovojančios dėl nepriklausomybės (Palestina);
d) Specifiniai (sui generis) valstybinio pobūdžio vienetai (tarptautinės teritorijos,
laisvieji miestai, Šventasis Sostas, Suverenus Maltos Ordinas);
e) Fiziniai ir juridiniai asmenys (nevyriausybinės organizacijos, korporacijos) –
tam tikrais atvejais (pvz., žmogaus teisės, investicijos, baudžiamoji
atsakomybė, THT reparacijos)
f) Tautinės mažumos, kt. 
6) Normų laikymosi užtikrinimo ypatybės . Sistema decentralizuota, santykiai
horizontalūs. Už normų užtikrinima atsakingi patys subjektai. Pažeidus normą
pirmiausia priemonių imasi patys subjektai (self-help) ir atsakomųjų priemonių.
Sankcijos gali būti kolektyvios. Represalijas taiko nukentėjusi valstybė pažeidėjai.
Turi būti taikomas proporcingumas (priemonės proporcingos pažeidimui). Kai
kurios priemonėsyra ribojamos, jeigu jos pažeidžia jus cogens nomas.
7) Tarptautinės teisės normų privalomumas . Normos kuriamos suderinant valstybių
valią (kuria patys subjektai). Iš pradžių suderinama subjektų valia dėl normos
turinio, vėliau dėl privalomumo (pvz.: sutartys ratifikuojamos).
TT normos privalomos, nes pats privalomumas išplaukia iš pačių subjektų ir jų
sutikimo. Teisės normos yra kuriamos tada kai jos yra būtinos, bet turi būri
išreikšta ir valstybės valia – opinion juris.