Tvarių projektų analizė Vilniaus miesto pavyzdžiu

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 3
1. TVARIŲ PROJEKTŲ ESMĖS ANALIZĖ TEORINIAME KONTEKSTE 5
1.1. Aplinkos samprata, jos komponentai ir ypatumai,
užterštumo aspektai 5
1.2. Tvarių projektų esmės analizė 10
2. VILNIAUS MIESTO TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS
TVARIŲ PROJEKTŲ ATŽVILGIU TYRIMAS 12
2.1. Vilniaus miesto tvarių sprendimų apžvalga 12
2.2. Tyrimo charakteristika 16
2.3. Tyrimo duomenų analizė 18
IŠVADOS 27
LITERATŪRA 28
PRIEDAI 30
1 priedas. Anketos pavyzdys 31

ĮVADAS
Temos aktualumas ir reikšmingumas. Pastaruoju metu vis labiau akcentuojamas
tvarumas, jo svarba. Į tvarumo pasaulį įsitraukia tiek pavieniai fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Taip
pat dėl tvarumo varžomasi ne tik tarp valstybių, bet net ir tarp miestų esančių tam tikroje valstybėje.
Todėl šiame darbe tvarumo projektai bus analizuojami mūsų, Lietuvos valstybės., sostinės –
Vilniaus atžvilgiu.
Tvarumo projektų centre – aplinka ir jos saugojimas. „Aplinka yra gamtoje funkcionuojanti
tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų,
gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos
vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos“ (Aplinkos ir jos taršos samprata, 2023).
Temos aktualumą ir reikšmingumą pabrėžia tai, kad „aplinka – tai kiekvieno žmogaus
kasdieninis reiškinys, todėl visa tai, kas mus supa ir tai kas vyksta aplinkoje turi būti svarbūs
elementai kiekvieno žmogaus gyvenime. Pastaruoju metu tapo aišku, kad norint apsaugoti gamtą ir
visų pirma patį žmogų, reikia saugoti gyvenamąją aplinką“ (Bukantis A., Gedžiūnas P.,
Giedraitienė J., Ignatavičius, 2023).
Mūsų aplinką ir jos būklę įtakoja daugelis veiksnių. Pasaulio, Lietuvos ir net regiono
pagrindinės problemos, susijusios su tam tikrų veiksnių negatyviu poveikiu aplinkai yra susijusios ir
su daugeliu veiksnių, būtent todėl prie to puikiai prisideda tvarumo idėjos ir jų puoselėjimas.
Taigi, galima pritarti nuomonei, kad pastaruoju metu, vis „labiau girdime skambius žodžius
- tvarumas, tvarus gyvenimo būdas, bet ar tikrai žinome ir suprantame, ką tai reiškia? Kas yra tvarus
aplinkai produktas, tvarus vartojimas, arba - kaip galime prisidėti prie savo tvarios aplinkos
kūrimo?“ (Tvarumas – kas tai?, 2023)
Tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitoje
„Mūsų bendra ateitis“ (angl. “Our common future“), kurioje išskirtas tvaraus vystymosi strategijos
siekis – harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos bei visuomenės tarpusavio
santykių (Bendoraitienė ir Šimkutė, 2016).
„Tvarus vystymasis – tai daugialypis įsipareigojimas pasiekti geresnę visų žmonių
gyvenimo kokybę. Ekonominis vystymasis, socialinė plėtra ir aplinkos apsauga yra tarpusavyje
susiję bei vienas kitą papildantys tvaraus vystymosi komponentai“ (Tvarumas – kas tai?, 2023).
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, natūraliai kyla klausimas - o kaip visa tai sujungti? Gal
geriausias būdas pradėti nuo savęs? Nuo kasdienių veiksmų namuose, darbe, gatvėje? Valstyybiniu
atžvilgiu, tvarumo puoselėjimas turi turėti tinkamus pavyzdžius. Mūsų valstybės pavyzdys – ne tik
valdžios institucijų priimami sprendimai, bet konkretūs veiksmai, t.y. veiksmai kuriuos priima tam
tikra apskritis, rajonas ar miestas. Šiuo atveju Vilnius, kaip Lietuvos sostinė, turi būti tinkamas
pavyzdys kitų miestų atžvilgiu dalyvaujant ir įgyvendinant su tvariais projektais susijusius tikslus.
Atsižvelgiant į tai, šiame darbe bus analizuojami Vilniaus miesto veiksmai ir įgyvendinami
tikslai tvarių projektų srityje.