Tropinių miškų naikinimas ir jo ekologinės pasėkmės

Ištrauka

Tropinių miškų naikinimas ir jo ekologinės pasėkmės

Įvadas
Tropiniai miškai, dar kitaip vadinami drėgnaisiais ar atogrąžų miškais, tai -
„žalieji žemės plaučiai“. Iš kur gi kilo šis pavadinimas? Mokslininkai,
tyrinėjantys ekologiją, gamtą, aplinkosaugą, taipogi ir paprasti žmonės,
gyvenantys drėgnųjų miškų regionuose, pastebėjo, jog šie miškai išties
ypatingi. Jie pasižymi gyvybiškai svarbia savybe- valo orą, sugerdami
anglies dioksidą ir nuolat tiekia tam tikrą deguonies kiekį. Taip pat tropiniai
miškai turi ir termostatinių savybių- t.y. jie reguliuoja žemės temperatūrą ir
klimato kaitą. Visiems žinomas faktas, jog šiuose miškuose iškrenta
didžiausias kritulių kiekis. Įdomu, tai jog tropiniai miškai – daugelio augalų
ir gyvūnų rūšių namai.
Tačiau žmonijai žengiant į priekį, vis labiau tobulėjant, jau nuo pramonės
epochos prasidėjo masinis tropinių miškų naikinimas. Miškai kertami dėl
daugelio priežasčių. Visų pirma dėl miedienos. Raudonojo, tiko ir juodojo
medžio paklausai patenkinti kasmet iškertama maždaug 4,5 milijono hektarų
miško. Kietmedžiai auga šimtus metų. Juos sunku pakeisti kitais medžiais
arba auginti plantacijose (Leidinys- Gyvūnijos pasaulyje,IMP BV/UAB
Baltic). Kita priežastis būtų- žemdirbystė bei gyvūlininkystė. Didelė dalis
miško ploto iškertama dėl derlingos žemės, taip pat išnaikintuose plotuose
ūkininkai rengia gyvūlių ganyklas.
Visos šios tropinių miškų naikinimo priežastys sukelia ekologines pasėkmes
pasauliniu mąstu. Neišvengiamai kinta klimatas, vis didėja oro tarša, nyksta
biologinė miškų įvairovė. Todėl, šiame darbe norėčiau plačiau apžvelgti
drėgnųjų miškų svarbą žmonijai, priežastis dėl ko jie yra kertami ir
išanalizuoti miškų nykimo sukeltas ekologines pasėkmes.

Tropinių miškų svarba
Tropiniai miškai išsidėstę ne viename pasaulio žemyne, juos galime
rasti:Centrinėje Afrikoje, Pietų Amerikoje (daugiausiai Amazonijoje) taip
pat Centrinėje Amerikoje, Indijoje, Pietryčių Azijoje, Malajų salose,
vietomis Australijoje ir Okeanijoje (daugiausiai Melanezijoje ir Havajuose).
Miškai pasižymi dideliais plotais, todėl atlieka nemažai svarbių funkcijų
gamtai bei žmonijai.
Pirmoji funkcija- faunos ir floros gyvenamoji vieta. Čia gyvena daugiau nei
50 procentų visų pasaulio gyvūnų ir augalų. Galima išvysti nuo jaguaro,
tapyro, oceloto, įvairiausių rūšių beždžionių iki nuodingiausių vorų,
spalvingiausių drugių bei įspūdingo grožio papūgų. Augalija- tai ne tik
gražuolės tropinės orchidėjos, lianos, paparčiai ar gigantiškosios viktorijos
(galinčios išlaikyti 50 kg svorį), bet ir augalai naudingi žmonėms: fikusai,
kaučiukas, bananų medžiai, kakavmedžiai, įvairūs pupiniai augalai.
Antroji- tropiniuose miškuose glūdi penktadalis pasaulio švaraus vandens
atsargų, miškai palaiko gėlo vandens atsargas žemėje. Visa tai vyksta dėl
drėgno klimato ir didelio iškritusių kritulių kiekio.
Trečioji- drėgnieji miškai valo orą. Žalieji medžiai yra didžiausi,
ilgaamžiškiausi Žemės gyvi organizmai. Fotosintezės proceso metu, jie
sugeria anglies dioksidą ir gamina deguonį, taip reikalingą žmonėms (Žemė
ir jos gėrybės, 1994).
Ketvirtoji- miškai kontroliuoja temperatūrą ir klimato kaitą. Kuo daugiau
miškų yra iškertama, tuo mažiau anglies dioksido jie sugeria, todėl vyksta
šiltnamio efektas ir mūsų klimatas šiltėja.
Penktoji- ištekliai žmonijai. Tropiniai miškai netik suteikia mums švarų orą,
gėlą vandenį, tačiau ir medieną, kurą, maisto. XIX-XX amžiais tropinių
miškų regionuose buvo kaučiuko bumas, tačiau dabar kaučiuko pramonė
sumenko, atradus sintetinį pakaitalą- gumą.
Tropinių miškų naikinimas
Viena didžiausių tropinių miškų problemų- jų kirtimas. Daugybė gyvūnų
netenka namų, kai kurie iš jų išnyksta, taip pat nyksta reti augalai. Negana
to, miškų kirtimas skatina klimato atšilimą. Taip pat globalinio poveikio
įrodymai leidžia manyti, kad jau vyksta masiniai tropinių miškų struktūros
ir dinamikos pakitimai. (Joseph Wright, 2005)