AUGALŲ MITYBOS KURSINIS DARBAS
TRĘŠIMO PLANO SUDARYMAS
Įvadas
Didėjant žemės ūkio produkcijos konkurencingumui, augalų mitybos reguliavimas turi
būti racionalus. Norint pasiekti šį tikslą reikia gerai pažinti šalies dirvožemius, turėti duomenų
apie jų agrochemines savybes, žinoti kokia įvairių agrocheminių rodiklių įtaka žemės ūkio
augalų derliui, trąšų efektyvumui, taip pat kokia trąšų ir kitų veiksnių įtaką dirvožemio
agrocheminių rodiklių kaitai.
Augalų tręšimo normų apskaičiavimas planuojamam derliui gauti yra pagrįstas maisto
medžiagų poreikio nustatymu vienai tonai derliaus išauginti vidutinėmis klimatinėmis
sąlygomis. Normos dydis koreguojamas atsižvelgiant į augalo fiziologines savybes,
planuojamo derliaus dydį, realias dirvožemio sąlygas, priešsėlius, įterptų organinių trąšų kiekį ir kt.
Dirvožemio sudėtis ir agrocheminės savybės, jo fiziniai, cheminiai ir biologiniai
procesai yra svarbūs vertinant trąšų efektyvumo pokyčius ir jų naudojimą. Augalų derliui ir
trąšų efektyvumui didelės reikšmės turi bendrosios maisto medžiagų (azoto, fosforo, kalio bei
mikroelementų ) atsargos dirvožemyje ir augalams prieinamų formų kiekis, dirvožemio
granuliometrinė sudėtis bei rūgštumas. Todėl, planuojant augalų tręšimą norimam derliui
išauginti, rekomenduojama koreguoti trąšų normas, priklausomai nuo minėtų maisto
medžiagų kiekio dirvožemyje, panaudojant bandymų metu nustatytus koeficientus.
Priešsėlis taip pat labai svarbus siekiant planuojamo derliaus. Jo įtaka auginamam
augalui priklauso nuo to, kiek ir kokių maisto medžiagų lieka dirvoje, bei nuo klimatinių
sąlygų, darančių įtaką šių medžiagų suirimo greičiui dirvoje. Augalų maisto atsargoms
pagausinti, humuso balansui palaikyti bei dirvožemio fizikinėms savybėms pagerinti reikia
tręšti organinėmis trąšomis, tarp jų ir žaliosiomis trąšomis. Bandymais nustatyta, kad augalų
žaliojoje masėje sukauptą azotą ir kitas maisto medžiagas augalai panaudoja geriau negu
esančias mėšle.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!