Treniravimo mokslas krūvių valdymas, fiziologiniai principai ir mitybos reikšmė atletų rengime. Esė

Ištrauka

Treniravimo mokslas krūvių valdymas, fiziologiniai principai ir mitybos reikšmė atletų rengime. Esė





















Kaunas

Treniravimo mokslas įmanomas tik tada, kai suprantame atletų organizmo fiziologiją, atletų
psichologiją ir biomechaniką. Atletų rengimas priklauso nuo 3 komponentų: genetinių, sveikatos
bei trenerio- sportininko santykių. Žinoma, labai svarbus komponentas yra ir tinkama mityba. O
norint būti elitiniu sportininku, reikia daug treniruotis, turėti talentą/ genetiką bei to siekti ir norėti.
Vienas svarbiausių dalykų yra krūvių valdymo procesas, o jo valdymui yra 4 pagrindiniai
žingsniai: 1. Atleto pradinės būsenos įvertinimas (fiziologija, biomechanika, psichologija,
genetika), šia būsena svarbu vertinti įvairiuose etapuose. 2. Siekiamos būsenos modeliavimas arba
tikslas, ką mes norime pasiekti per metus, per didelį makrociklą ar mezociklą irk ą mes siekiame
ištreniruoti. 3. Krūvio ir būsenos trajektorijų modeliavimas (pradinis ir siekiamas). Numatoma
kaip kis atleto būsena į krūvio pokyčius. 4. Krūvio ir organizmo būsenos koregavimas. Reikia
žinoti kaip reikės akeist ar koreguot atleto būsenas, jei nepasiseks (jis persitreniruos ar kažkas
neatitiks). Svarbiausias treniravimo dėsnis yra organizmo būsena- superkompensacija- organizmo
gebėjimas kitą dieną jaustis žymiai geriau. Be jos, būtų neįmanoma ištreniruoti atleto.
Superkompensacijos principas: kuo didesnis krūvis per treniruotę, kuo organizmas daugiau
pavargsta, tuo didesnė bus superkompensacija (ji atsiranda vėliau). Mūsų organizmas treniruojasi,
dėl to, kad mes pavargstame, o vėliau, poilsio metu mumyse mobilizuojasi milijonai mechanizmų,
mūsų pavargusiom įvairiom organizmo ląstelėm ne tik atstatyti, bet ir suteikti naujas galias, kad
galėtų atlaikyti tokius pačius ar dar didesnius krūvius.
Krūvių intensyvumas (laiko tarpsnis) ir krūvio apimtys (krūvio dydis). Svarbu žinoti kaip jie
sąveikauja tarpusavyje. Pasiruošimo varžyboms metu, didėjant krūvio apimčiai, mažėja
intensyvumas, vėliau, artėjant varžyboms, mažėja apimtys ir didėja intensyvumas. Fiziologinis
principas: kad mūsų organizmas nepriprastų prie krūvių, neįvyktų kompensacija per anksti, svarbu
krūvių variabilumas, kintantis būdas, jis vienas efektyviausių. Individualizavimas- svarbiausioji
treniravimo taisyklė. Šiuolaikinių krūvių išdėstymas turi pataikyti tiksliai į atleto biomechaniką,
fiziologiją ir genotipą, nes visi esame skirtingi. Svarbus ir mikrociklų parinkimas, jie gali būti
tokie: 1:1, 2:1, 3:1 ir t.t., populiariausias yra 3:1 arba 2:1. Taigi, svarbiausia individualumas
kiekvienam atletui atskirai. Integruotas sprendimas: treneris yra arčiausias atletui, jis atlieka
daugiausia funkcijų, jam turi/ gali padėti komanda, psichologai, mitybos specialistai ir pan., dažnai
treneris žino daug, bet po truputį, todėl svarbu komanda grįstas rengimas, tai efektyviausias būdas
pasiekti aukštumų, nebent atletas yra super talentingas (bet jų yra labai mažai). Fiziniai krūviai ir
mityba turi būti labai suderinti. Atletams būtina gauti baltymų, kurie yra ląstelių statybinė
medžiaga, angliavandenių, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis ir riebalų, bet ne per daug.
Auksinis standartas: baltymai su maistu apie 1,6g 1kg kūno svoriui. Jei norime dar labiau
pagreitinti baltymų sintezę, turime pridėti po 0,25-0,30g vienam kūno masės kilogramui, norint
atsatyti glikogeną po greitumo ištvermės krūvių: apie 1,2g kilogramui kūno masės per 1val. Jei
mes vartojame daug angliavandenių- pabloginame riebalų įsisavinimo mechanizmą ir atvirkščiai
(jie dirba kaip antagonistai). Maisto papildai. Kofeinas- pagerina galvos raumenų motorinių
ląstelių impulsavimo dažnį, taip pat pagreitina kalcio jonų išskirimą iš sarkoplazminio retikulumo,
o tai padeda sukibti miozino skersiniams tilteliams su aktinu, o tai išvysto didesnį raumens
susitraukimo greitį galingumą ir jėgą. Geriausi kofeinas/ kava, kreatinas, nitratai, bikarbonatai ir
betaalaninas. Bikarbonato metodika-jie...