TREJŲ – KETVERIŲ METŲ VAIKŲ PAŽINIMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ŽAIDŽIANT LAISVUOSIUS ŽAIDIMUS EDUKACINĖSE ERDVĖSE

Ištrauka

TREJŲ – KETVERIŲ METŲ VAIKŲ PAŽINIMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS
ŽAIDŽIANT LAISVUOSIUS ŽAIDIMUS EDUKACINĖSE ERDVĖSE
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

Turinys
Lentelių sąrašas.....................................................................................................................................3
Paveikslų sąrašas..................................................................................................................................4
Terminų ir sąvokų žodynas..................................................................................................................5
Santrauka..............................................................................................................................................6
Summary...............................................................................................................................................7
Įvadas....................................................................................................................................................8
1. TREJŲ - KETEVRIŲ METŲ VAIKŲ PAŽINIMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ŽAIDŽIANT
LAISVUOSIUS ŽAIDIMUS EDUKACINĖSE ERDVĖSE TEORINĖ ANALIZĖ.........................10
1.1. Trejų – ketverių metų vaikų psichosocialinė charakteristika.....................................................10
1.2. Trejų – ketverių metų vaikų pažinimo gebėjimų ugdymas.......................................................12
1.3. Laisvojo žaidimo vaidmuo ugdant trejų – ketverių metų vaikų pažinimo gebėjimus...............15
1.4. Edukacinių erdvių reikšmė trejų – ketverių metų vaikų pažinimo gebėjimų ugdyme žaidžiant
laisvuosius žaidimus 19
2. TYRIMO METODIKOS APŽVALGA.........................................................................................23
3. TREJŲ – KETVERIŲ METŲ VAIKŲ PAŽINIMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ŽAIDŽIANT
LAISVUOSIUS ŽAIDIMUS EDUKACINĖSE ERDVĖSE EMPIRINIO TYRIMO DUOMENŲ
ANALIZĖ...........................................................................................................................................26
3.1. Pedagogų nuomonės apie trejų – ketverių metų vaikų pažinimo gebėjimų ugdymą žaidžiant
laisvuosius žaidimus edukacinėse erdvėse tyrimo rezultatų analizė 26
3.2. Trejų – ketverių metų vaikų pažinimo gebėjimų ugdymo žaidžiant laisvuosius žaidimus
edukacinėse erdvėse tyrimo rezultatų analizė tėvų požiūriu 39
Išvados ir pasiūlymai..........................................................................................................................48
Literatūros sąrašas..............................................................................................................................50

Įvadas
Vaikystė kiekvienam žmogui kelia šiltus ir nostalgiškus jausmus. Vaikystės periodu vaikas
patiria daugybę jausmų, minčių. Žaisdamas aplinkoje atranda neatrastų nuotykių ir įspūdžių. Šis
žmogaus etapas yra neabejotinai labai trumpas ir greitas, tačiau paliekantis pačius didžiausius ir
ryškiausius pėdsakus visam likusiam žmogaus gyvenimui. Ikimokykliniame amžiuje vaikai labai
greitai ir aktyviai vystosi. Ypač jų fizinė, emocinė, pažinimo bei socialinė raida (Ikimokyklinio
amžiaus vaikų pasiekimo aprašas, 2016).
Pasak Dilienės (2022), pažinimo raidos pagalba galime pastebėti bei vertinti kaip vaikai
suvokia ir supranta aplink save esantį pasaulį, ko išmoksta. Vaiko vystymąsi ypatingai veikia
natūraliuose lauko edukacinėse erdvėse esantys gamtiniai žaislai: akmenys , kaštonai, kankorėžiai,
kriauklelės, virvutės, lapeliai suteikdami pažinimo patirtį. Vaikas iš natūralios aplinkos suvokia ir
kaupia patirtį apie pasaulį tokį koks jis yra iš tikrųjų. Žaisdamas matuos priemonių svorį, ilgį,
kvapą, spalvas, jas lygins, eksperimentuos (Compani ir kt. 2015). Ikimokyklinio amžiaus vaikų
pasiekimų apraše yra teigiama (2016), jog pagrindinis ikimokyklinio ugdymo uždavinys yra
atkreipiant dėmesį į kiekvieno vaiko poreikius ir savybes suteikti vaikui emociškai ir fiziškai saugią
aplinką, motyvuojančią ugdymosi aplinką, kurioje vaikas mokytųsi ir pažintu save. Žaistų, tyrinėtų,
bandytų kelti jam aktualius klausimus, savarankiškai rinktųsi veiklos priemones, medžiagas, būdus,
samprotautų apie tai ko išmoko bei apgalvotų tolimesnius savo veiksmus.
Edukacinės erdvės – tai visos edukacinę vertę turinčios žmogaus gyvenimo ir veiklos
erdvės: tiek gamtinės, tiek mokyklos pastato vidaus, tiek virtualios, skaitmeninės, įgalinančios
asmeninį individo tobulėjimą, pasiekiamą per mokymo(si) pastangas. Edukacinės erdvės apima
fizinius (pastatai, kabinetai, technologijos, aplinkos antropogeniniai objektai ir kt.), gamtinius
(gyvosios ir negyvosios gamtos objektai) ir socialinius (besimokančiųjų santykiai, nuotaika,
motyvacija ir kt.) aspektus (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, 2023).
Edukacinės erdvės yra labai svarbios, tad būtina tinkamai jas parengti, nes būtent
priemonių, medžiagų bei tinkamas erdvių sukūrimas teigiamai motyvuoja vaiką natūraliai ugdytis,
pažinti jį supantį pasaulį. Ieškoti problemų bei jų sprendimo būdų (Bartkevičienė ir kt. 2022).
Edukacinės erdvės privalo būti pritaikytos vaikams pagal jų amžiaus tarpsniui būdingus poreikius.
Tinkamoje aplinkoje vaikai gali savarankiškai susipažinti su jį supančia aplinka.
Laisvasis žaidimas yra ne atsiejama vaiko dienos rutinos dalis. Laisvo žaidimo metu
vaikas veikia savarankiškai, be suaugusiojo pagalbos. Pagrindinė žaidimo varomoji galia – taisyklių
ir apribojimų nebuvimas. Žaidimui vystytis būtina vaiko nerūpestingumas, vaizduotė, kūrybiškumas
bei vaiką supanti aplinka (Pocienė, 2010). Vaikui žaidimas yra pagrindinė veiklos rūšis būtina jo
psichikos raidai. Žaisdamas vaikas patenkina visus jam būdingus poreikius: bendravimo, judėjimo ir
Simona Vaičekauskienė Trejų – ketverių metų vaikų pažinimo gebėjimų ugdymas
žaidžiant laisvuosius žaidimus edukacinėse erdvėse
Klaipėdos valstybinė kolegija, 2024 10
pažinimo. Žaisdami vaikai įgyja naujos patirties, patiria nuotaikingų...