TREJŲ-KETVERIŲ METŲ VAIKŲ ETNOKULTŪRINIO UGDYMO GALIMYBĖS DARŽELYJE IR ŠEIMOJE

Ištrauka

TREJŲ-KETVERIŲ METŲ VAIKŲ ETNOKULTŪRINIO UGDYMO GALIMYBĖS DARŽELYJE IR ŠEIMOJE
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

Turinys
Lentelių sąrašas 3
Paveikslų sąrašas 4
Terminų ir sąvokų žodynas 5
Santrauka 6
Summary 7
Įvadas 8
1. VAIKŲ ETNOKULTŪRINIO UGDYMO GALIMYBIŲ DARŽELYJE IR ŠEIMOJE TEORINĖ
ANALIZĖ 10
1.1. Etnokultūrinio ugdymo samprata 10
1.2. Etnokultūros išlikimo problema globaliame pasaulyje 15
1.3. Etnokultūrinio ugdymo ypatybės darželyje 18
1.4. Etnokultūrinio ugdymo ypatybės šeimoje 23
2. TYRIMO METODIKOS APŽVALGA 26
3. TREJŲ-KETVERIŲ METŲ AMŽIAUS VAIKŲ ETNOKULTŪRINIO UGDYMO 
GALIMYBIŲ DARŽELYJE IR ŠEIMOJE TYRIMAS 30
3.1. Pedagogų nuomonės apie trejų-ketverių metų amžiaus vaikų etnokultūrinio ugdymo galimybes,
analizė 30
3.2. Tėvų nuomonės apie trejų-ketverių metų amžiaus vaikų etnokultūrinio ugdymo galimybes, 
analizė 35
Išvados ir pasiūlymai 48
Literatūros sąrašas 50

Įvadas
Temos aktualumas. Kiekviena tauta turėtų stengtis išsaugoti savo tradicijas, jų gyvavimą,
išlikimą, užtikrinti savo kultūros sklaidą. Mūsų tauta, kaip ir bet kuri kita tauta, turi savitus, tik jai
būdingus papročius ir tradicijas, todėl labai svarbu išsaugoti mūsų tautinę tapatybę ir nepasiklysti
kitų tautų kultūroje. ,,Etninė kultūra – visos tautos per šimtmečius sukurta, iš kartos į kartą
perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą,
savimonę ir etnografinių regionų savitumą“ (Klimka, 2014, cit. iš Bieliakienė, Stūronaitė, 2016, p.
57). Reikšminga pažinti savo kraštą, jo kultūrą, istoriją, puoselėti savo lietuvių kalbą. Anot
folkloristės Trinkūnienės (2007), visi liaudies papročiai, tikėjimai ir tradicijos turi tam tikrą prasmę,
nors šiandien jie primiršti ir yra tik žaidimas, pramoga, visgi žmogaus sąmonėje jie
nesensta. ,,Gyvenant modernioje visuomenėje, atitrūkus nuo tradicinės kultūros prigimtinės terpės ir
aplinkos, nebeaiškūs tampa ir tos aplinkos pagimdyti tekstai, simboliai, reikšmės“ (Trinkūnienės,
2007, p. 15). Galima teigti, kad dauguma etninės kultūros tekstų – papročių, apeigų, dainų, patarlių,
priežodžių, pasakų, švenčių – be aiškinimo ir interpretacijos nėra lengvai suprantami (Trinkūnienės, 2007).
Anot Bieliakienės ir Stūronaitės (2016, p. 57), ,, spartus kompiuterinių technologijų
vystymasis, interneto < > lemia, kad auganti karta, vis labiau tampanti ,,pasaulio” piliečiais – tolsta
nuo savo prigimtinės kultūros šaknų“. Tad, kompiuteriniai žaidimai, labiau įtraukia mažuosius, nei
knyga, lietuviška daina ar domėjimasis materialiu ar nematerialiu tautos paveldu, jos puoselėjimu
(Bieliakienės ir Stūronaitės, 2016). Ir ne tik kompiuterinės technologijos, tačiau dar ir pasaulio
globalizacijos procesai lemia pokyčius mūsų tradicinėse šventėse, papročiuose, persipindamos su
kitų tautų tradicijomis, jos suvienodėja. Tad etninė kultūra, jos tradicijų puoselėjamas, tai tautos
savarankiškumo ir savitumo pagrindas. Taigi, viena iš svarbiausių šiuolaikinio darželio užduočių,
plėsti etnines tradicijas, dorines elgesio normas, dvasingumą, tautinę savimonę, nes didelis
gyvenimo tempas, miglotas ryšys su gamta, įsigalinčios vien vartotojiškumo paremtos vertybinės
nuostatos, verčia mus pasijusti pasaulio piliečiais, tad sunku išlaikyti tautinį identitetą (Burvytė,
Sinicė, 2017).
Anot Bieliakienės ir Stūronaitės (2016), darželyje svarbu atsižvelgti į etninę kultūrą, kaip
neatsiejamą visos kultūros dalį. Svarbu, ar ateityje, vaikai gerbs kitų tautų kultūrą, ar saugos,
puoselės ir tęs savo tautos kultūrą ir tradicijas. Todėl vaikams jau nuo ankstyvojo amžiaus būtina
ugdyti tautinę savimonę, perduoti senolių puoselėtas tradicijas, kad jos ir toliau keliautų iš kartos į
kartą. Visi nauji pokyčiai, laimėjimai turi sietis su tautos kultūra, tik taip jie gali būti perduoti iš
praeities į dabartį ir tapti tautinės kultūros tradicija.
Tačiau etnokultūrinis ugdymas svarbus ne tik darželyje, bet ir šeimoje. Burvytė, Sinicė
Kristina Lomsargienė Trejų-ketverių metų vaikų etnokultūrinio ugdymo galimybės darželyje ir šeimoje
9Klaipėdos valstybinė kolegija, 2024
(2017, p. 75) akcentuoja, kad: „Etnokultūrinis vaiko ugdymas pirmiausia prasideda šeimoje. Čia
vaikas išmoksta gimtosios kalbos, pradeda suvokti savo tautinę ir pilietinę priklausomybę, iš tėvų
Kristina Lomsargienė Trejų-ketverių metų vaikų etnokultūrinio ugdymo galimybės darželyje ir...