TRADICINIS INSTITUCIONALIZMAS

Ištrauka

TRADICINIS INSTITUCIONALIZMAS
Finansinių idėjų raidos pranešimo medžiaga

TURINYS
ĮVADAS 3
1. INSTITUCIONALIZMO SAMPRATA IR PAGRINDINIAI METODOLOGINIAI
YPATUMAI 6
2. PAGRINDINIŲ ŠIOS KRYPTIES ATSTOVŲ EKONOMIKOS TEORIJOS 9
2.1. T. Veblen‘o ekonomikos teorija 9
2.2. J. Commons‘o ekonomikos teorija 11
2.3. W. Mitchell‘o ekonomikos teorija 16
2.4. Institucionalizmo indėlis į šiuolaikinę ekonomiką 17
IŠVADOS 19
LITERATŪROS SĄRAŠAS 20

ĮVADAS
Tyrimo aktualumas. Bet kuris mokslas iš prigimties yra istorinis, apimantis ankstesnių
kartų patirtį. Todėl ir ekonomika, kaip mokslo šaka, turi savąją istoriją. Kiekvienas iš mūsų,
gyvendamas visuomenėje, kasdien susiduria su ekonomika – ką pirkti, iš kur gauti pinigų, kaip
naudingiau investuoti ir t. t. Aišku, tai daugiau asmeninio pobūdžio pasirinkimo problemos, bet jos
glaudžiai susijusios su visuomeninėmis – infliacija, nedarbu ir kt. Atsakyti į šiuos ir daugelį kitų
klausimų gali ekonomikos teorija – mokslas apie racionalų ūkininkavimą. Šiandien netrūksta
vadovėlių ir kitokių leidinių nagrinėjančių rinkos ekonomika. Nagrinėdami ekonomika, galime
suvokti visus šalies ir ūkininkavimo klausimus. Bet, ar šiuolaikinis ekonomistas turi gaišti laiką
nagrinėdamas ekonomikos mokslo istoriją? Nejaugi atsakymus į šiandienos klausimus galima
surasti praėjusių amžių ekonomistų raštuose?
Pirmosios ekonominės mintys sutinkamos tautosakoje, religijoje. Vėliau jų aptinkama
rašytiniuose šaltiniuose. Jau Senovės graikų, romėnų rašytojai mėgino aiškinti ekonominius
reiškinius. O Senovės Rytuose ekonominės minties veikalai turėjo filosofinių pamokimų, išreikštų
netiesiogine formą, pobūdį. Ekonominės minties istorija svarbi ne tik todėl, kad galime mokytis iš
praeities, bet ir todėl, kad dabartį bei ateitį su praeitimi sieja visuomenės ekonominių idėjų
tęstinumas. Šimtmečiais sukauptos ir kritiškai įvertintos mokslinės žinios sudaro ekonomikos
mokslo pagrindą.
Ekonominiai mokymai yra daug jaunesni už ekonominę mintį. Ekonominių teorijų istorija
prasideda nuo viduramžio. Jos ištakos susijusios su feodalizmo irimu ir kapitalistinio – prekinio
ūkio atsiradimu. Ekonominės teorinės koncepcijos atspindi pagrindinius ekonominio gyvenimo
dėsningumus, aprašo santykius tarp ūkio subjektus, išryškina gėrybių sukūrimo ir paskirstymo
varančiąją jėgą bei svarbius veiksnius.
Viena iš tokių ekonominių koncepcijų – institucionalizmas. XIX a. pabaigoje – XX a.
pradžioje Vakarų civilizacijoje augo audringi prieštaravimai, susiję su pramonės plėtra ir jos
kartelizacija. Tuomet susipynė milžiniškų pramonės koncernų bei vis labiau centralizuojamo bankų
kapitalo jėgos, vyko arši monopolijų konkurencija. Laisvos konkurencijos kapitalizmas pamažu
peraugo į monopolistinę stadiją. Visi šie procesai labiausiai pasireiškė JAV, kur finansinis kapitalas
tuo metu dalijosi savo įtakos zonas, o pramoninės koncentracijos kaštai perkeliami ant
„viduriniosios klasės“ pečių. Tokia sistema sukėlė aštrius socialinius prieštaravimus. Šios
aplinkybės sudarė sąlygas visiškai naujai ekonominės teorijos krypčiai, t. y. institucionalizmui,
susidaryti. Pats žodis „institucionalizmas“ kilo nuo lotyniško žodžio institutum – norma, įstaiga.
Institucionalizmo atstovai visų pirma buvo monopolistinio kapitalo oponentai, antra vertus jie
norėjo paruošti koncepciją „vidutinei klasei“ apsaugoti, remdamiesi ekonomikos reformavimui.
Institucionalizmas – tai visiškai naują ekonominės minties kryptis.