Tirpalo virimo temperatūros nustatymas vakuume

Ištrauka

LABORATORINIS DARBAS 
TIRPALO VIRIMO TEMPERATŪROS NUSTATYMAS VAKUUME

Teorinė dalis. Dydis, kuriuo apibūdinamas skysčių ir dujų slėgis vadinamas hidrostatiniu
slėgiu. Slėgis galis būti absoliutusis (pilnutinis), vakuuminis ar manometrinis. Absoliutųjį slėgį
sudaro atmosferos slėgio ir manometrinio slėgio suma. O vakuuminis slėgis gaunamas iš atmosferos
slėgio atėmus absoliutųjį. Taigi, vakuuminis slėgis yra absoliutaus slėgio trūkumas iki atmosferos
slėgio.
Virimo temperatūra – medžiagos temperatūra, kurioje vyksta skysčio fizinis virsmas į dujinį
visame medžiagos tūryje. Virimo metu medžiaga visame tūryje pereina iš skysto agregatinio būvio į
dujinį skirtingai nuo garavimo, kur procesas paviršinis. Skysčio garų slėgis tampa lygus skysčio
išorės atmosferos slėgiui.Virimo temperatūroje skystis ir garai yra termodinaminėje pusiausvyroje.
Virimo temperatūra kinta priklausomai nuo išorinio slėgio: mažėjant slėgiui, mažėja virimo
temperatūra (todėl aukštai kalnuose virimo temperatūra yra mažesnė – pvz., Everesto viršūnėje
vanduo verda esant 69 °C). Pakeitus slėgį iki tam tikros ribos, prieinamas trigubas taškas, kuriame
trys agregatinės būsenos (kietas kūnas, skystis, garai) yra termodinaminėje pusiausvyroje. Didinant
slėgį, virimo temperatūra didėja iki tam tikros ribos, vadinamos kritiniu tašku. Normaliomis
sąlygomis (slėgis 1 atmosfera, 101,325 kPa) vandens virimo temperatūra yra 99,97 °C. Iš cheminių
elementų mažiausią virimo temperatūrą normaliomis sąlygomis turi helis.
Darbo tikslas – išmokti išmatuoti tirpalo tirpių sausųjų medžiagų kiekį ir nustatyti tirpalo
virimo temperatūrą vakuume.
Darbo uždaviniai:
1.Išmatuoti dėstytojo nurodyto tirpalo tirpių sausųjų medžiagų kiekį;
2.Nustatyti tirpalo virimo temperatūrą vakuume;
3.Nubraižyti tiriamojo tirpalo virimo temperatūros tvir.tirp. = f(ptirp) ir vandens virimo
temperatūros tvir.vand. = f(pvand) priklausomybę nuo slėgio.
Darbui naudojama įranga: Matavimo indas, šaukštas, svarstyklės, termojutiklis, refraktometras,
stiklinis indas, rotacinis garintuvas.
Naudojami tirpalai: vanduo, druskos tirpalas ir cukraus tirpalas.