TINKLINIO BENDRADARBIAVIMO KULTŪROS KŪRIMAS ĮGYVENDINANT IKIMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ PATIRTINĮ MOKYMĄ(SI) MAŽEIKIŲ RAJONE

Ištrauka

TINKLINIO BENDRADARBIAVIMO KULTŪROS KŪRIMAS ĮGYVENDINANT IKIMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ PATIRTINĮ
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
SANTRAUKA.................................................................................................................................4
SUMMARY.....................................................................................................................................6
ĮVADAS..........................................................................................................................................8
1. BENDRADARBIAVIMO KULTŪROS KŪRIMO TEORINIAI ASPEKTAI.....................13
1.1. Bendravimo ir bendradarbiavimo samprata....................................................................13
1.2. Bendradarbiavimo kultūros kūrimo švietimo organizacijoje ypatumai..........................17
1.2.1. Bendradarbiavimo aspektai ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklą atspindinčiuose 
dokumentuose.............................................................................................................................17
1.2.2. Vadovo vaidmuo kuriant švietimo organizacijos bendradarbiavimo kultūrą..............19
1.2.3. Bendradarbiavimas kaip prielaida vidiniams švietimo organizacijos procesams gerinti 23
2. TEORINĖS TINKLINIO BENDRADARBIAVIMO KULTŪROS KŪRIMO, 
ĮGYVENDINANT IKIMOKYKLINIŲ UGDYMO PEDAGOGŲ PATIRTINĮ MOKYMĄ(SI),
PRIELAIDOS................................................................................................................................28
2.1. Tinklinio bendradarbiavimo kultūros samprata ir paskirtis............................................28
2.2. Patirtinio mokymo(si) samprata......................................................................................32
2.3. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų patirtinio mokymo(si) įgyvendinimas kaip sąlyga 
tinklinio bendradarbiavimo kultūros kūrimui............................................................................36
3. TYRIMO METODOLOGIJA................................................................................................40
3.1. Tyrimo metodologijos pagrindimas................................................................................40
3.2. Tyrimo strategija, metodika ir organizavimas.................................................................41
4. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ..........................................................................48
4.1. Tinklinio bendradarbiavimo kultūros kūrimo, įgyvendinant pedagogų patirtinį 
mokymą(si) Mažeikių rajone, prielaidos...................................................................................48
4.2. Tinklinio bendradarbiavimo kultūros kūrimo, įgyvendinant ikimokyklinio ugdymo 
pedagogų patirtinį mokymą(si) Mažeikių rajone, raiška...........................................................61
4.3. Tinklinio bendradarbiavimo kultūros kūrimo, įgyvendinant ikimokyklinio ugdymo 
pedagogų patirtinį mokymą(si) Mažeikių rajone, perspektyvos................................................71
DISKUSIJA...................................................................................................................................79
IŠVADOS......................................................................................................................................82
REKOMENDACIJOS...................................................................................................................84
LITERATŪRA..............................................................................................................................85
PRIEDAI........................................................................................................................................95

ĮVADAS
Temos aktualumas ir ištirtumas. Nuolat greitėjantis gyvenimo tempas, kuriam įtaką daro
spartūs politinių, socialinių, ekonominių, organizacinių pokyčių kaitos procesai, informacinių
technologijų vystymasis bei globalizacija, kelia naujus reikalavimus šiuolaikinei švietimo
sistemai. Didėjanti informacijos tėkmė iš žmonių reikalauja vis naujų žinių, gebėjimų ir
kompetencijų, kurias jie mokėtų atrinkti, sisteminti, analizuoti ir skleisti.
Dėl šių priežasčių, siekiant sėkmingos švietimo organizacijos veiklos, tikslų įgyvendinimo,
teigiamų pokyčių, įstaigos tobulėjimo bei organizacijos narių savirealizacijos, motyvacijos,
pozityvaus psichologinio organizacijos klimato, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms svarbu kurti ir
plėtoti pasitikėjimu ir atsakomybe grįstą bendradarbiavimo kultūrą. Pastebima, jog pedagogų
bendradarbiavimo kultūra yra aktuali tyrinėjimo sritis. Tai analizavo žymūs Lietuvos
mokslininkai (Bitinas, 1995; Želvys, 1999; Miltenienė, 2005; Kontautienė, 2006; Skeirienė,
2007 ir kt.) bei
užsienio autoriai (Fullan, 1998; Hopkins, Ainscow, West, 1998; Fullan, 1998; Robbins, 2003 ir
kt.). Norint, jog bendradarbiavimas nedarytų žalos ir būtų veiksmingas, svarbu suvokti, kad
bendradarbiavimą labiausiai skatina ne kontroliuojanti, o įgalinanti švietimo politika.
Šiandien Lietuvos švietimo visuomenėje bendradarbiavimo kultūros svarbą ir aktualumą
akcentuoja Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta idėja – 2020-uosius paskelbti Mokyklų
bendruomenių metais. Svarbu akcentuoti Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto
ministro A. Monkevičiaus raginimą, ugdymo įstaigų bendruomenes dalintis gerąja patirtimi,
išbandyti naujas bendradarbiavimo formas, į bendradarbiavimo procesą įtraukti ne tik tėvus, bet
ir kitas organizacijas, vietos gyventojus, partnerius ir panašiai (Švietimo, mokslo ir sporto
ministerija, 2020-aisiais – dėmesys mokyklų bendruomenėms, 2020). Privalu pabrėžti, jog
pastebima, kad šią idėją atliepia ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos.
Mokslinėje literatūroje bei kituose informacijos šaltiniuose matoma, jog išskirtinis
dėmesys skiriamas netradicinių bendradarbiavimo formų apibrėžčiai ir jų plėtojimui. Viena iš jų
– tinklinio bendradarbiavimo kultūra. Apibendrinant autorių (Brass et al., 2004; Janiūnienė,
2007; Puškorius, 2007; Grossmann, 2012; Žilinskienė, 2016; Bartošienė, 2017 ir kt.),
analizavusių tinklinio bendradarbiavimo ypatumus, mintis, galima teigti, jog tai procesas, kuris
apima įvykių sistemą ir charakterizuojamas tokiais aspektais, kaip: tinklui priklausantys nariai,
bendradarbiaujančių organizacijų ryšiai, bendri tikslai, informacija bei žinios, kurios sąlygoja
bendradarbiavimą. Akcentuotina, kad bendradarbiavimas tinkluose yra veiksmingas sprendžiant
ugdymo proceso kaitos problemas, dalinantis mokymo praktikos gerąją patirtimi, ieškant naujų
būdų, suderinti ugdymą ir profesinį tobulinimąsi. Taigi, atliepiant pagrindinius Lietuvos
Respublikos švietimo dokumentus, vystant pokyčiams atvirą ir nuolat besimokančią
kultūrą, sudarant sąlygas profesiniam tobulėjimui, reikalinga kurti ir plėtoti ugdymo įstaigų bendradarbiavimo tinklus. Privalu pabrėžti, kad tinklinio bendradarbiavimo kultūra sudaro sąlygas bei savo esminiais
principais glaudžiai siejasi su patirtiniu mokymusi.
Lietuvos švietimo sistemos modernizavimo procesas susiduria su įvairiais iššūkiais. Ieškoma
įvairiausių ir geriausių strategijų, metodų, būdų, kurie būtų pritaikyti prie Europos ir pasaulio
standartų. Dabartiniame švietimo projektavimo kontekste vis dažniau sutinkami pasisakymai
apie patirtinio mokymo(si) taikymą.
Patirtinio mokymo(si) sampratos aspektai pradėti analizuoti tuomet,...