TIESIOGINIŲ IR NETIESIOGINIŲ MATAVIMŲ PAKLAIDŲ ĮVERTINIMAS
1.Darbo užduotis.
Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei
netiesioginių matavimų paklaidas.
2.Teorinė dalis.
Vienalyčio ritinio masės tankis lygus dydžiui ρ:
ρ=4mπd2l (1)(m – ritinio masė, d - ritinio skersmuo, l – ritinio ilgis).
Matavimas – fizikinio dydžio vertės radimas matavimo priemone. Matavimai
skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiu vadinamas toks matavimas, kuriuo dominančio
dydžio vertė nustatoma tiesiogiai iš prietaiso parodymų. Netiesioginis matavimas yra toks, kurio
fizikinio dydžio vertė randama kaip kitų dydžių funkcija. Matuojant daromos klaidos vadinamos
matavimo paklaidomis. Matavimo paklaidos pagal pobūdį skirstomos į šias grupes:
1.Sisteminės paklaidos – gaunamos, kai netikslūs ar blogai graduoti prietaisai, kai pasirinktas
netinkamas matavimo būdas.
2.Atsitiktinės paklaidos – jų sukontroliuoti neįmanoma, bet jos turi įtakos kiekvienam atskiram
matavimui. Po eilės matavimų tokios paklaidos įtaką galima įvertinti. Tuomet ieškomo dydžio x
vertę nusako visų matavimų gautų verčių aritmetinis vidurkis:
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!