Tiesinė difrakcinė gardelė

Ištrauka

TIESINĖ DIFRAKCINĖ GARDELĖ

1. Darbo užduotis. Išmatuoti nurodytuosius difrakcinio spektro šviesos bangų ilgius.
2. Teorinė dalis. Šviesos bangos, susidūrusios su mažomis (bangų ilgio eilės) kliūtimis, mažomis
angomis arba siaurais plyšiais, pastebimai užlinksta. Visi šie
reiškiniai vadinami šviesos difrakcija. Skiriame dvejopą šviesos
difrakciją: plokščiųjų bangų, vadinamąją Fraunhoferio
difrakciją, ir sferinių bangų - Frenelio difrakciją.
Šiame darbe bus tiriama Fraunhoferio difrakcija tiesinėje
difrakcinėje gardelėje. Skaidrią vienmatę tiesinę difrakcinę
gardelę sudaro stiklo ar kvarco plokštelė su daugeliu
lygiagrečių, vienodai vienas nuo kito nutolusių ir vienodos
formos bei pločio b rėžių. Jie atskirti pločio a šviesai skaidriais
tarpeliais (2.1 pav.). Apšviesti gardelės tarpeliai tampa atskirais
koherentinės šviesos šaltiniais. Čia d = a + b - difrakcinės
gardelės konstanta. Lęšio L židinio plokštumoje surenkamos
difragavusios bangos, ir čia jos interferuoja. Lygybė
d sin k = k; k = 0, 1, 2, 3, (2.1)
nusako pagrindinių intensyvumo maksimumų padėtis. Kai
k=0, k=0, matomas
intensyviausias centrinis
maksimumas.
Aukštesniųjų (k=1,
2, 3 ) eilių maksimumai išsidėsto
abiejose centrinio maksimumo
pusėse (2.2 pav.). Apšvietus
difrakcinę gardelę balta šviesa,
visi maksimumai, išskyrus
centrinį, išskleidžiami į spektrą.
Šiuo atveju skaičius k vadinamas
spektro eile.