Thomas Nagel „Ką visa tai reiškia Labai trumpas įvadas į filosofiją.“

Ištrauka

Thomas Nagel „Ką visa tai reiškia? Labai trumpas įvadas į filosofiją.“
Rašto darbas

TURINYS
TURINYS.....................................................................................................................................2
ĮVADAS.......................................................................................................................................3
1. „KĄ GALIME PAŽINTI?“ Antras skyrius knygoje................................................................4
2. „ŽODŽIŲ REIKŠMĖ“ Penktas skyrius knygoje .....................................................................5
3. „DORA IR NEDORA“ Septintas skyrius knygoje...................................................................6
4. „MIRTIS“ Devintas skyrius knygoje.......................................................................................7
5. „GYVENIMO PRASMĖ “ Dešimtas skyrius knygoje.............................................................8
IŠVADOS.....................................................................................................................................9
INFORMACIJOS ŠALTINIAI...................................................................................................10

ĮVADAS
Thomo Nagelio knyga yra trumpas įvadas į filosofiją tiems, kurie apie ją nieko
nežino. Knygoje viskas aprašyta, gan paprastai, aiškiai. Taigi nebūtina būti filosofų, kad
suprastum šia knygelę. Šioje knygoje tiesiog keliami klausimai ir yra svarstoma apie visiems
svarbius klausimus.. Aš pasirinkau aprašyti penkis skyrius, kurie iš dalies yra labai skirtingi,
bet kartu ir susiję. Mano pasirinkti skyriai: Ką galime pažinti, žodžių reikšmė, dora ir nedora,
mirtis, gyvenimo prasmė. Šioje knygoje nėra paminėta nei vieno garsaus filosofo vardo, o aš
aprašant šiuos skyrius rėmiausi garsių filosofų mintimis apie šiuos dalykus. T. Nagel knygos
įžangoje sako: "Dauguma šių problemų neišspręstos, o kai kurios iš jų veikiausiai niekada
nebus išspręstos. Tačiau mano tikslas nėra atsakymų - net tų, kuriems pats teikiu pirmenybę -
dėstymas, veikiau siekiu jus supažindinti su problemomis taip, kad galėtume pradėti apie jas
mąstyti savarankiškai. Prieš pradedant gilintis į įvairias filosofines teorijas iš pradžių verta
pasidomėti pačiais filosofiniais klausimais, kuriuos jos mėgina spręsti".

1.„KĄ GALIME PAŽINTI?“
Ką galime pažinti/žinoti yra vienas svarbiausių klausimų, šis klausimas
egzistavimo pagrindas. Kuris buvo svarbus ne vienam garsiam filosofui. Tai aptarė ir T.
Nagelis savo knygoje. Pagrindinė jo skyriaus mintis „Pagalvojus atrodo, jog vienintelis
dalykas, kurį galiu patikimai žinoti, tėra mano paties sąmonės turinys.“
Mes galime sužinoti daugybę naujienų iš žurnalų, taip pat galima pasiskaityti
įvairiausiomis temomis internete, galime pažinti daugybę žmonių, baigti geriausius
universitetus, tačiau ar mes pažinsime kažką daugiau? Juk niekada nesužinosime ar tai nėra
vien tik mūsų sąmonėje? Dauguma žmonių tiki egzistavimu tik tų, kuriuos mato. Tačiau ir
čia negalime žinoti ar tai egzistuoja? Būtent apie tai ir kalba T. Nagelis. Visa tai priverčia
susimąstyti, kad galbūt viskas yra tik mūsų pasąmonėje, jog iš tiesų nieko nėra, o viską tik
mes patys išsigalvojame.
O galbūt, mes nežinome nieko, išskyrus savo įspūdžius ir patirtį. Bet pagal šią
mintį, mes nežinome nieko, kas su mumis nesusiję. Tada dingsta visos žinios iš interneto,
televizijos, lieka tik tai, kas aplink mus. Taigi, manau, kiekvienas pasirenka, kuo tikėti pats.
Kiekvienas savo sąmonėje išsivysto tokią teoriją, kuri jam yra pati priimtiniausia.
Kaip jau ir minėjau, apie pažinti/žinojimą svarstė ir ankstesni filosofai. Vienas iš
tokių graikų filosofas Sokratas. Jo mintis buvo tokia: „žinau, kad nieko nežinau.“ Romėnų
politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas Ciceronas, net ir manė, kad Sokratas buvo
išmintingas todėl, kad nemanė žinąs, ko nežinojo. Taigi, apibendrinus tai galime teigti, jog
geriau manyti, kad neišmanai nieko ir bandyti sužinoti, nei jaustis pačiu protingiausiu ir
galvoti, kad žinau viską.
Moderniaisiais laikais paplito klasikinės vokiečių filosofijos pradininko, kuris
tyrinėjo, dėstė ir rašė apie filosofiją ir antropologiją, Imanuelio Kanto keturi klausimai:
Ką aš galiu žinoti?
Ką aš turiu daryti?
Ko aš galiu tikėtis?
Kas yra žmogus?
Taigi, vienas iš šių klausimų taipogi susijęs su žinojimu. Tai reiškia, jog žinojimo
klausimas yra labai svarbus. Kas yra žinojimas? Ką galima pažinti? Šie du klausimai yra
vieni iš filosofijos šakų ir yra vieni svarbiausių klausimų. Filosofijos problematika apima
šiuos klausimus.