TĖVŲ – VAIKŲ SANTYKIAI

Ištrauka

TĖVŲ – VAIKŲ SANTYKIAI

ĮVADAS
Vaikai – jaunimas, yra būtent tie žmonės į kuriuos suaugusieji turi kreipti
daugiausia savo dėmesio. Teisingai ūgdomi vaikai su laiku užauga į atsakingas ir
savarankiškas asmenybes. Žinoma, kad taip įvyktų tėveliai turi būti susipažinę su
teisingo bendravimo su vaikais ypatumais. Pozityvios jaunimo raidos kontekste
šeimai, tėvų ir vaikų santykiams skiriama mažai dėmesio (Chan dir kt., 2013).
Šeimą sudaro tėvai ir vaikai. Vaikai, tai mūsų ateitis, tęstinumo garantas, mūsų
pačių ugdomos asmenybės. Nuo to, kaip gebėsime juos paruošti gyvenimui,
priklausys ne tik jų, bet ir mūsų tolimesnė ateitis. Apie tai nuolat keliami klausimai.
Kaip spręsti vienokias ar kitokias tėvų ir vaikų problemas? Kaip gilinti jų tarpusavio
santykius? Ar iš tikrųjų tėvų ir vaikų bendravimas šeimoje yra toks svarbus ir reikalingas?
Aiškintis šiuos dalykus yra ganėtinai svarbu dėl dviejų dalykų, dabarties ir
ateities. Pirmiausia dabartis, argi ne šaunu kurti glaudu ryšį su savo atžala, turėti
bendrų pomėgių bei pagaliau rasti bendrą kalbą, susikalbėti ir būti išgirstiems, mat
vyrauja technologijų amžius ir vaikas visą laiką užimtas kitais dalykais, o ne
bendravimu su tėvais. Svarbu jam skirti laiko, parodyti kaip dar galima leisti
laisvalaikį ir taip kartu sukurti stiprius santykius, pagrįstus pasitikėjimu. Antras
aspektas ateitis. Kas padės senatvėje jeigu ne brangiausias turtas – vaikai. Jeigu jie
užaugs nesavaudiškomis asmenybėmis greičiausiai bus stipriausias ramstis. Kaip
sakoma, ką pasiesi tą ir pjausi. Teiginys puikiai atspindi teigiamų ir patikimų santykių
su vaikais svarbą.