Tėvų ir vaikų santykių ypatumai bei jų įtaka vaiko raidai

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 2
1. ŠEIMOS REIKŠMĖ AUGANČIAM INDIVIDUI 3
2. VAIKŲ TEISIŲ PRIPAŽINIMAS 5
3. GRĖSMĖS DARNIOS ŠEIMOS IŠLAIKYMUI 7
IŠVADOS 9
LITERATŪROS SĄRAŠAS 10

ĮVADAS
Šeima – nuo seno pripažinta vertybė, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys privačiu,
visuomeniniu ir net valstybiniu lygmenimis, taigi tai nėra tik žmonių grupė, kurios narius sieja
asmeninis ryšys. Reikia pripažinti, kad tėvams kyla įvairių sunkumų ugdant atžalas, todėl būtinas
bendradarbiavimas su specialistais ir atsižvelgimas į valstybės pareigūnų priimtus įstatymus,
saugančius vaiko interesus ir teises. Šiame darbe tai viena iš sudedamųjų dalių, kuriai skiriamas
atitinkamas dėmesys. Kaip nurodoma šiame darbe, sunkumai gali būti ir skirtingi patys savaime,
ir būti skirtingai suprasti bei sprendžiami.
Labai svarbu suprasti, kokios kliūtys gali pažeisti darnią šeimos idilę, nes išsiaiškinus
tai, galima imtis atitinkamų prevencijos priemonių norimų santykių užtikrinimui. Remiantis
skirtingų autorių ir tyrėjų duomenimis, darbe siekiama apžvelgti vaikų ir tėvų bendravimo
ypatumus bei reikšmę bręstančiai asmenybei, kuri iš šeimos perima ir vertybes, ir pasaulėžiūrą, ir
gebėjimą veikti susiklosčiusiose situacijose.
Darbo problema – dėl įvairių priežasčių tėvams ne visada pavyksta pažinti vaiką ir ugdyti jį teisingai.
Darbo objektas – tėvų ir vaikų santykiai.
Darbo tikslas – apžvelgti skirtingų autorių darbuose pateikiamus tyrimų ir apklausų rezultatus tėvų-vaikų santykių klausimu.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti šeimos reikšmę vaiko raidai.
2. Aptarti vaiko teisių pripažinimą tėvų atžvilgiu.
3. Įvardinti ir įvertinti grėsmes darniems šeimos santykiams.
Darbo tyrimo metodai – mokslinės literatūros apžvalga, dedukcija, sintezė, lyginamoji analizė.

1. ŠEIMOS REIKŠMĖ AUGANČIAM INDIVIDUI
Šeima nuo seno laikoma viena svarbiausių terpių, kurioje bręsta asmenybė. Šeima,
kaip vertybė, yra neatsiejama nuo individo raidos ir daro jai ryškią įtaką. Neabejojant galima
teigti, kad šeima padeda vaikui socializuotis, tai reiškia, paruošia jį bendravimui su kitais
žmonėmis. Tėvų suformuotos nuostatos ir vertybės, perduodamos vaikui, tampa jo pirminiu
bagažu išeinant iš šeimos ribų. Taigi nieko nuostabaus, kad sociologai vieningai sutaria, jog
šeima – pirmasis kolektyvas, su kuriuo susipažįsta vaikas (Leliūgienė, Gedvilaitė, Kaušylienė,
2011). Būtent šis teiginys geriausiai apibūdina tai, ką vaikas gauna augdamas šeimoje: