Testas 12 kl. (rašyba, skyryba, suvokimas)

Ištrauka

Testas 12 klasei
 
1. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į pateiktus klausimus.
 
I. „Kiekvieną sykį užsigulu ant vienatvės rentinio virpėdamas – kokį ten giliai save pamatysiu?“
– rašo Just. Marcinkevičius „Dienoraštyje be datų“. Jaudinantys, teisingi žodžiai. Tik vienas verčia
nepatikliai įsitempti – vienatvė. Verčia įsitempti dabar skaitant „Dienoraštį “ po ilgokos
pertraukos. Anksčiau šį žodį prašokdavau tartum nerūpestingas pievos žiogelis. Suprantu poetą,
spėju, ką jis jautė taip rašydamas, tačiau dabar suprantu ir tai, ko anksčiau nenutuokiau: vienatvėje
staugiama iš skausmo, ne virpama tikintis ko nors netikėto, viliantis išvysti save. Vienatvė – žiaurus
atsiskyrimas nuo visko: nuo artimųjų, bičiulių, nuo medžio, vabalo, netgi nuo savęs. Aklina siena. Į
ją atsirėmus ničnieko nesitikima (gal tik mirties), nes pasijuntama esant vienu šaltų ir žeidžiančių
nuolaužų pasaulyje. Visi ryšiai nutrūkę, visi pagrindai suskaldyti – jokio tikrumo. Visiška dvasinė
izoliacija. Žlugdanti būsena. Tada staugiama, nesižvalgoma į vertę praradusius turtus: gyvam
užmūrytam nei perlai, nei auksas nerūpi.
II. Just. Marcinkevičius veikiausiai turėjo galvoje ne šią būseną, ne tikrąją vienatvę. Gal kažką
kita, kas yra tarp vienatvės ir vienumos, tarp praradimo prarajos ir – kad ir pačios blausiausios –
vilties žvaigždelės. Tai jau kitas sąmonės būvis, irgi skaudus, bet su ryškėjančiais lengvo liūdesio,
ramybės ir kūrybos ženklais. O vienatvė, tikroji vienatvė – bergždžia. Ji nusviedžia grūdą ant
akmens, žmogų – į staugiančio siaubūno irštvą, neiškelia iki kūrėjo aukštumos, iki daigo stebuklo.
III. Tai, kas tarp vienatvės ir vienumos, beviltiškumo ir vilties, išlaisvina mus kelionei, vienatvė
– suparalyžiuoja.
IV. Vienatve perdėtai žavisi, netgi mėgaujasi tuo žodžiu daugelis pradedančiųjų poetų. Bet
Antanas A. Jonynas jau pirmojoje savo knygoje rašė: „Vienatvės apgaulingas žavesys“. Sunku
pasakyti, ar tada jis jau buvo patyręs, kas toji vienatvė (irgi dažnai ją minėjo), tačiau jo klausa
padiktavo eilutę, sklidiną rūsčios teisybės.
Pagal D. Kajoką ir Just. Marcinkevičių
Klausimai
1. Suformuluokite teksto temą. (2 taškai)
2.1. Kokia pagrindinė problema svarstoma tekste? Suformuluoti ją klausimo forma. (2 taškai)
2.2. Kas yra teksto adresatas? Atsakymą pagrįskite. (2 taškai)
3. Kaip D. Kajokas supranta vienatvę? (1 taškas)
4. Kodėl pradedantieji poetai mėgaujasi vienatve? (2 taškai)
5.1. Įvardykite pirmoje pastraipoje išsakytą autoriaus požiūrį į vienatvę? (2 taškai)
5.2. Koks jūsų požiūris į vienatve? Kuriam iš šių autorių jūs labiau pritariate? (2 taškai)
6. Ar visada žodis „vienatvė“ suprantamas vienodai? Pacituokite. (1 taškas)