TERŠALŲ KIEKIO IŠMESTO Į ATMOSFERĄ ANALIZĖ IR PROGNOZĖ (3)

Ištrauka

TERŠALŲ KIEKIO IŠMESTO Į ATMOSFERĄ ANALIZĖ IR PROGNOZĖ

TURINYS
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 3
ĮVADAS 4
1. Teršalų išmetimas į atmosferą 5
2. Vidutinis į atmosferą išmetamų teršalų kiekis 6
3. Teršalų procentinė dalis 8
4. Teršalų kiekis, tenkantis vienam gyventojui 9
5. Koordinacijos santykinis dydis 11
6. Teršalų kiekis, tenkantis vienam kvadratiniam kilometrui 12
7. Išmetamų į atmosferą teršalų kiekio pokyčiai 14
8. Teršalų kiekybinio požymio variacijos rodikliai 17
8.1. Variacijos užmojis 17
8.2. Vidutinis tiesinis nuokrypis 18
8.3. Dispersija 18
8.4. Vidutinis kvadratinis nuokrypis 19
8.5. Variacijos laipsnis 19
9. Teršalų absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas) 19
10. Teršalų didėjimo (mažėjimo) tempai 20
11. Teršalų kiekio padidėjimo (sumažėjimo) tempai 22
12. Teršalų vidutinis dinamikos eilutės lygis 23
13. Teršalų vidutinis absoliutinis padidėjimas (sumažėjimas) 23
14. Teršalų vidutinis didėjimo (mažėjimo) tempas 24
15. Teršalų vidutinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas 24
16. Teršalų, išmetamų į atmosferą, prognozė 25
Išvados 27
Literatūros sąrašas 28

ĮVADAS
Aplinkosauga yra viena aktualiausių šių dienų tema. Aplinkosaugos politikos
prioritetai oro kokybės srityje neatsiejami nuo Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų, t. y.
pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai bei pavojaus žmonių sveikatai mažinimo, pasaulio klimato
kaitos ir jos padarinių švelninimo. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato tobulinti
aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo sistemą, siekiant užtikrinti nekenksmingą žmonių
sveikatai ir ekosistemoms oro kokybę visoje šalies teritorijoje.
Atmosferos oro tarša yra viena iš šių dienų pagrindinių aplinkosaugos problemų. Aplinkos
apsaugos organizacijos siekia sumažinti oro taršą, diegia apsaugos priemones. Yra nustatomos
didžiausios leistinos teršalų normos. Oro tarša kenkia ne tik žmogaus sveikatai, bet ir visiems
gyviems organizmams. Kenksmingos medžiagos į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo
takus, odą. Poveikis priklauso nuo cheminės sudėties, tirpumo, koncentracijos, žmogaus sveikatos ir
individualių savybių. Todėl teršalų kiekio išmesto į atmosferą tema yra labai aktuali šių dienų
žmogui, kadangi nuo to prikaluso gyvenimo kokybė. Kuo daugiau žmogus teršia aplinką, tuo labiau
kenkia savo sveikatai, aplinkai ir visiems gyviesiems organizmams. Todėl yra privaloma rūpintis
atmosferos švara bei stengtis kuo amžiau ją teršti. .
Darbo tikslas: Pateikti teršalų kiekio išmesto į atmosferą analizę ir prognozę.
Darbo uždaviniai:
1.Išanalizuoti teršalų kiekį, išmestą į atmosferą;
2.Pateikti teršalų kiekio išmesto į atmosferą prognozę.

1. Teršalų išmetimas į atmosferą
Oro tarša – medžiagų, kenksmingų žmonėms bei kitiems organizmams arba
pažeidžiančių aplinką, išmetimas į atmosferą. Pirminiai teršalai į aplinką išmetami tiesiogiai.
Tai sieros ir azoto oksidai, anglies monoksidas ir dioksidas ir kiti. Tuo tarpu antriniai teršalai
susidaro iš pirminių jiems reaguojant tarpusavyje ar su aplinkoje esančiomis medžiagomis. Tipiškas
antrinis teršalas – priežemyje susidaręs ozonas, viena pagrindinių fotocheminį smogą sudarančių
medžiagų. Kai kurie teršalai gali būti ir pirminiai, ir antriniai.
Remiantis Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis 1.1. lentelėje
pateikti duomenys apie teršalų išmetimą į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių.
1.1 lentelė. Teršalų išmetimas į atmosferą (lentelė sudaryta autorės pagal LR Statistikos departamento duomenis)