Terorizmas EŽTT praktikoje

Ištrauka

Referatas
Terorizmas EŽTT praktikoje

Turinys
1. ĮŽANGA
2. CASE OF McCANN AND OTHERS v. THE UNITED KINGDOM (Application no. 18984/91)
3. A. AND OTHERS v. THE UNITED KINGDOM  (application no. 3455/05).
4. CASE OF SAADI v. ITALY (Application no. 37201/06)

Įžanga
Terorizmas – tai vienas iš tarptautinio pobūdžio nusikaltimų. Tarptautinio pobūdžio nusikaltimai yra
kriminaliniai nusikaltimai, kuriais nepažeidžiamos tarptautinės teisės normos, tačiau jų pasekmės peržengia
ne vienos valstybės ribas. Todėl kova su jais yra tarptautinės bendrijos interesas.
Terorizmas teisės doktrinoje apibūdinamas kaip socialinis reiškinys, pasireiškiantis kriminaliniais aktais,
kurie nėra atrankinio pobūdžio. Tai reiškia, kad vykdant teroristinius aktus yra siekiama pasiglemžti kuo
daugiau aukų – būtent civilių asmenų be jokios atrankos. Terorizmas pasižymi siekiu padaryti kuo didesnę
žalą visuomenei, siekiama visuomenę įbauginti, kad būtų vykdomi teroristų keliami reikalavimai, paprastai
teroristiniai aktai yra vykdomi politiniais tikslais.
Pirmasis bandymas apibrėžti tarptautinės teisės aktuose terorizmo sampratą buvo dar 1938 m. Tautų
Sąjungos konvencijoje dėl kelio užkirtimo terorizmui ir baudimo už jį.
Sektorinis reglamentavimas – kai konvencijomis terorizmui yra priskiriamos tam tikros veikos arba tiesiog
išvardijamos konvencijos, kurių reglamentuojami nusikaltimai ir laikomi teroristiniais nusikaltimais. Visose
konvencijose įtvirtinama nuostata, kad terorizmas neturi būti laikomas politiniu nusikaltimu.
1977 m. ET konvencija dėl kovos su terorizmu įpareigoja kriminalizuoti daugumą JT antiteroristinėse
konvencijose apibrėžtų teroristinių veikų ir nelaikyti jų politiniais nusikaltimais.
EŽTT yra nagrinėjęs nemažai bylų, susijusių su terorizmu. Šio referato tikslas – aptarti terorizmą EŽTT praktikoje.

CASE OF McCANN AND OTHERS v. THE UNITED KINGDOM (Application no. 18984/91)
Pagrindinės bylos aplinkybės: Jungtinės Karalystės ir Ispanijos vyriausybės buvo informuotos apie
Airijos Respublikos kariuomenės (IRA) planuojamą teroristinį išpuolį Gibraltare, kurio metu
viešoje vietoje susirinkus dideliam skaičiui žmonių būtų susprogdintas automobilis. Jungtinės
vyriausybių pajėgos planavo trijų teroristų sulaikymo operaciją, tam ruošė pareigūnus, kareivius,
buvo pasiremta nepatvirtinta informacija, jog teroristai (kurių visi trys anksčiau buvo teisti už
sprogmenų gaminimą, disponavimą jais bei naudojimą) bus apsiginklavę, turės radijo bangomis
valdomą sprogmens detonatorių ir nedvejodami „nuspaus mygtuką“ susidūrę su teisėsauga.
Teroristai atvyko į Ispaniją nesulaikyti pasienyje (nes manyta, kad vyriausybė turi dar per mažai
įrodymų jų sulaikymui ir teisimui), tačiau buvo visą laiką stebimi ir sekami pareigūnų civiliais
drabužiais. Palikę automobilį (tikėtina, prikrautą sprogmenų ir turintį įtartiną anteną) atitinkamoje
vietoje, teroristai pėsčiomis pasuko link pasienio, tuo metu buvo nutarta juos suimti, tačiau juos
sekusiems kareiviams pamanius, kad teroristai, suvokę, kad yra sekami, atlieka gestą, kuriuo norėjo
paspausti detonatoriaus mygtuką (rankos judesys link kelnių kišenės, rankinuko), trys teroristai
buvo sušaudyti. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad teroristai nebuvo apsiginklavę, neturėjo
detonatoriaus, o paliktoje mašinoje nebuvo sprogmenų, tačiau garaže buvo rasta antroji teroristų
mašina, kurioje buvo saugoma 64 kg sprogmenų, kurie būtų aktyvuoti laikmačiais. Gibraltaro
teismo sprendimu operacija buvo pripažinta teisėtu nužudymu (teisėtai suimant arba sutrukdant
teisėtai sulaikytam asmeniui pabėgti). Nušautųjų teroristų tėvai kreipėsį į Jungtinės Karalystės
teismą, tačiau jis konstatavo, kad pažeidimų nebuvo, todėl buvo kreiptąsi į Europos Žmogaus Teisių
Teismą (Teismas).