TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VAIDMUO ŠIAULIŲ MIESTO TERITORIJOS RAIDAI

Ištrauka

TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VAIDMUO ŠIAULIŲ MIESTO TERITORIJOS RAIDAI
Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1 Miestų teritorijų planavimo raida 10
1.2 Urbanistinio planavimo realijos po 2014 metų… 21
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI… 24
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 25
4. ŠIAULIŲ MIESTO TERITORIJOS RAIDA 26
4.1 Šiaulių miesto teritorijos išplanavimo specifika 26
4.2 Urbanizacijos procesai vykstantys Šiaulių mieste 28
4.2.1 Miesto centras (senamiestis)… 30
4.2.2 Intensyviausiai vystoma teritorija mieste – gyvenamoji 35
4.2.3 Pramonės teritorijos 38
5. MIESTO TERITORINĖS – URBANISTINĖS PROBLEMOS 45
6. URBANIZUOTŲ TERITORIJŲ ATSVARA – ŽALIEJI MIESTO PLOTAI 48
7. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vertinimas 51
7.1 Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo apžvalga (monitoringas)… 53
7.2 Šiaulių miesto vystymosi perspektyvos 58
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI… 61
LITERATŪRA 62
PRIEDAI… 64
1 Priedas. Analizuotas Šiaulių miesto generalinis planas, 1981 m.
2 Priedas. Analizuotas Šiaulių miesto bendrasis planas, 2009 m.

ĮVADAS
Pasauliui globalėjant, vis daugiau žmonių yra priversti emigruoti iš vienos vietos į
kitą. Vedini pagrinde ekonominių paskatų, žmonės palieka atokias kaimiškas vietoves ir savo
gerbūvį kuria miestuose bei jų priemiesčiuose. Ženkliai kintanti žmonių koncentracija vietos
atžvilgiu, nežiūrint į kurią pusę, kelia didžiulį susirūpinimą, kokioje aplinkoje ateity mes
gyvensime ir kaip tai paveiks mus supančią gamtą. Norint suvaldyti minėtus procesus, būtina
juos koordinuoti, pritaikyti teritorijas (ypatingai urbanizuotas) prie vykstančių pokyčių, jas
kryptingai planuoti.
Teritorijų planavimas yra pagrindinė priemonė, padedanti juridiškai apspręsti kaip
vystyti teritoriją, nustato jos naudojimo prioritetus, raidos tikslus, strategiją. „Sąvoka
„planavimas“ apima įvairius mechanizmus, kurie iš tiesų yra skirtingi: reguliavimas,
kolektyvinis pasirinkimas, piliečių dalyvavimas, viešojo sektoriaus veiksmai“ (Hopkins,
2001). Lig šiol tinkamesnio būdo teritorijų vystymui, apart planavimo, niekas nesugalvojo.
Kiekviena civilizuota šalis turi savo planavimo sistemą, kuria naudojasi. Kryptingas teritorijų
planavimas padeda išvengti chaotiškos plėtros. Tai ypač aktualu kalbant apie urbanizuotas
teritorijas – miestus.
Paskutiniu metu vykstanti intensyvi miestų plėtra susiduria su daugybe problemų:
miestų centrų perkrovimas transportu, neturintys jokio unikalumo miegamieji rajonai, tokių
pačių monotoniškų priemiestinių gyvenamųjų mažaaukščio užstatymo zonų spartus augimas,
neeksploatuojami pramonės rajonai, sudarantys dykvietes, įsiterpusias į išaugusio miesto
struktūrą ir kt.
Analizuojama teritorija yra Šiaurės Vakarų Lietuvoje, kuri yra ganėtinai toli nuo šalies
sostinės. Jos sėkmingai plėtrai ir vystymuisi svarbi yra centrinės valdžios vykdoma regioninė
politika, kuri šiandien, deja, nėra efektyviai įgyvendinama. Iki 1990 metų šalį vystant tolygiai,
skirtos didžiulės valstybinės lėšos regionų plėtrai. Siekta sukurti panašias gyvenimo sąlygas
tiek kaime, tiek mieste. Pasikeitus politinėms, ekonominėms bei socialinėms aplinkybėms jau
keletą dešimtmečių šalies teritorija vystoma darnos principu. Taipogi remiamasi Europos
šalių patirtimi. Galima pasidžiaugti, kad teritorijų planavimas paskutiniu laikotarpiu tampa ne
vien tik valstybės ar savivaldos prerogatyva, bet ir aktyvios bendruomenės bei vietos
gyventojų bendru reikalu. Kas gali geriau pažinoti planuojamą vietovę, jei ne vietos
gyventojai, kurie kasdien susiduria su įvairiausiais iššūkiais.
Tyrimo objektas – Šiaulių miesto teritorijos ir jo priemiesčiai.
Darbo aktualumas. Jau daugelį metų miestų plėtra yra neatsiejama nuo kryptingo jų
planavimo. Plečiantis miestams, kyla diskusijos, kaip juos vystyti, kad būtų išsaugota gamta ir
sukurtos tinkamos sąlygos juose apsigyventi. Plėtojant tą temą, nuspręsta paanalizuoti Šiaulių
miesto teritorijos kaitą nuo 1980 metų iki šių dienų. Minėtas laikotarpis pasirinktas
neatsitiktinai, dėl tuo metu vykusios intensyvios ir kontrastingos miesto plėtros. Iki XX
amžiaus 9 - dešimtmečio pabaigos miestas plėtotas kaip pramonės centras. Planavimas vyko
griežta tvarka. Siekta maksimaliai išnaudoti esamą miesto teritoriją, sparčiai augančiam
gyventojų skaičiui. Žvelgiant į šiandienos miestą, po beveik keturiasdešimties metų, plėtros
kryptys yra pasikeitusios, miestas daugiau vystomas buferinėje zonoje, neišnaudojamos
esamos ir apleistos erdvės.
Nagrinėjant Šiaulių miesto teritorijos raidą, išanalizuoti miesto bendrieji planai,
galiojantys tuo...