TELEVIZIJOS EKRANE VAIKAMS PATEIKIAMŲ ANIMACINIŲ FILMŲ ANALIZĖ

Ištrauka

TELEVIZIJOS EKRANE VAIKAMS PATEIKIAMŲ ANIMACINIŲ FILMŲ ANALIZĖ
Raidos psichologijos praktikos darbas


TURINYS
Įvadas.................................................................................................................................................3
Animacinio filmo pristatymas...........................................................................................................5
Metodika............................................................................................................................................5
Rezultatai ir jų analizė.......................................................................................................................5
Diskusija............................................................................................................................................8
Išvados...............................................................................................................................................9
Literatūros sąrašas...........................................................................................................................10

ĮVADAS
Animaciniai filmai yra vienas iš svarbesnių televizijos komponentų, orientuotų išimtinai į
vaikus. Ši plati auditorija yra ypač imli reklamai, animacijai ir vaizdams, kuriuos regi ne tik jiems
skirtose programose. Net reklaminės kompanijos pasitelkia vaikus, kad šie įtikintų tėvelius
nupirkti vieną ar kitą produktą, ir tai pasiteisina (Butvilas ir Juozapaitytė, 2008). Televizija
padeda vaikams dar ikimokykliniame amžiuje susipažinti su daugeliu reiškinių, kurie jiems būna
nežinomi (Banaitienė, Raižienė ir Grigaitė, 2010). Vaikai tampa rizikos grupe patirti didžiausius
neigiamus televizijos (taip pat ir netinkamų animacinių filmų) poveikius. Vaikai ir jaunimas
tebėra geriausia ir pastoviausia kino bei televizijos žiūrovų dalis. Ikimokyklinio, o vėliau ir
mokyklinio amžiaus vaikai „kasdien praleidžia prie ekranų apie 30 minučių iki 1,5 – 2 valandų
(Tidikienė, 1989; cit. pagal Butvilas ir Juozapaitytė, 2008).
Televizija ir kinas labai pakeitė žmogaus dvasinį gyvenimą. Jie sukūrė iš esmės naują
komunikacijos ir laisvalaikio rūšį; tapo plačiai pripažintomis informacijos ir propagandos
priemonėmis, padedančioms šviesti ir supažindinti visuomenę su kultūrinėmis vertybėmis. L.
Tidikienės nuomone (1989; cit. pagal Butvilas ir Juozapaitytė, 2008), žiniasklaidos priemonės,
ypač kinas ir televizija, daro didelį poveikį žmogui, ir pirmiausia vaikystėje, kai formuojasi asmenybė.
Kaip jau buvo minėta, vaikų auditorija mokslininkų vertinama kaip labiausiai paveikiama.
Ikimokyklinukai filme matomus vaizdus laiko realiais. Jiems sunku ilgiau kaip pusvalandį
išlaikyti dėmesį ir ramiai sėdėti priešais televizorių. 8 – 12 metų vaikai linksta į ekspresiją, kuri
reiškiasi konkrečių filme matytų veiksmų mėgdžiojimu. Maždaug nuo 10 metų vaikai pradeda
domėtis pačiu filmo turiniu. Jiems labai rūpi veiksmas, kuris turi būti dinamiškas ir įvairus. 15 –
16 metų paaugliams filmo žiūrėjimą lemia keli motyvai: filmas kaip kasdienybės atspindys, per
filmą pažįstamas tikrasis gyvenimas. Suaugusieji dažnai nesusimąsto, kad vaikai nesąmoningai
kopijuoja: stebi televizijos filmuose rodomus herojus ir modeliuoja jų elgesį (Banaitienė ir kt., 2010).
Apie tai, kad masinės informacijos priemonės yra galingos socializaciją veikiančios jėgos,
kalba ir socialinio išmokimo teorija. Socialinės kognityvinės teorijos esmė yra ta, kad naujas
elgesio formas žmogus gali išmokti ir be išorinio pastiprinimo. Labai dažnai žmogus mokosi
stebėdamas pavyzdį (modelį), t.y. tiesiog stebi, ką daro kiti, ir po to tuos veiksmus pakartoja. Ši
teorija padeda suprasti, kaip žmonės išmoksta sudėtingus idealus ir vertybes ir įrodo, kad
televizijos įtaka asmenybės formavimuisi egzistuoja (Žukauskienė, 2012).
Svarbiu šiuolaikinės animacijos komponentu šiuolaikinėje informacijos klestėjimo
epochoje tampa estetinis, etinis ir intelektualinis vaiko auklėjimas. Animacinis filmas, sietinas ne
vien su kinu, daile, bet ir su įvairiomis meno šakomis, kompiuteriniais žaidimais ir/ar kompiuteriu
apskirtai, internetu, padeda geriau suvokti tikrovę, gali ugdyti vaikų sugebėjimą pažinti gyvenimą,
parengti jų mąstymą tam lygiui, kurį lemia šiuolaikinis mokslas bei kultūra (Banaitienė ir kt.,
2010).