Teisiniai santykiai

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 3
SOCIALINIŲ IR TEISINIŲ SANTYKIŲ POŽYMIAI 4-5
TEISINIŲ SANTYKIŲ STRUKTŪRA: SUBJEKTAS, OBJEKTAS, TURINYS 6-10
TEISINIAI FAKTAI KAIP TEISINIŲ SANTYKIŲ ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PASIBAIGIMO
PRIELAIDOS 11
IŠVADA 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13

ĮVADAS
Terminas „santykis“ gali būti suprantamas keliomis prasmėmis. Pirma, žmogus gali turėti nuomonę apie (ar požiūrį į) tam tikrą meno kūrinį (pavyzdžiui, nutapytą paveikslą), kurios pagrindu gali susiklostyti tam tikras santykis tarp jo ir to meno kūrinio. Tai techninio pobūdžio santykis, t.y. toks santykis, kuris atsiranda tarp žmonių ir daiktų. Antra, sąmonės lygmenyje gali susiklostyti žmonių santykiai su kitais žmonėmis dėl vienų nuomonės apie kitus, tačiau tai tik ideologinio/psichologinio pobūdžio, t.y. niekaip išorėje nepasireiškiantys, santykiai. Trečia, socialiniai (visuomeniniai) žmonių tarpusavio santykiai, kurie reiškia išorėje pasireiškiantį žmonių ir/ar jų grupių (organizacijų, įmonių, įstaigų) tarpusavio ryšį. Žmonės visuomenėje yra saistomi įvairiausių tarpusavio santykių – ekonominių, moralinių, politinių,
nacionalinių, pasaulėžiūrinių, teisinių, giminystės ir kitokių. Visi jie vadinasi visuomeniniais, arba socialiniais, nes susiklostę tarp žmonių ir atsiranda dėl to, kad žmonės gali veiksmingai apsaugoti ir įgyvendinti savo teises tik veikdami kartu – keisdamiesi vienas kitam reikalingomis paslaugomis. Teisės moksle reikšmingi būtent socialiniai santykiai.

SOCIALINIŲ SANTYKIŲ POŽYMIAI
1. Socialiniai santykiai yra visuomeninio pobūdžio. Tai reiškia, kad jie susiklosto tik tarp visuomenės narių ir/ar jų grupių (organizacijų, įmonių, įstaigų), o ne tarp žmonių ir daiktų. Tik visuomenėje, kurios minimalistinis
modelis yra bent du žmonės, gali susidaryti visuomeniniai santykiai.
2. Šie santykiai yra faktinio pobūdžio ir reiškiasi išorinėje tikrovėje, t.y. negali reikštis tik žmonių sąmonėje.
3. Socialiniai (visuomeniniai) santykiai yra objektyvūs ryšiai tarp visuomenės narių ir/ar jų grupių (organizacijų,
įmonių, įstaigų); šių santykių dalyviai turi tarpusavio teises ir pareigas.
4. Šiems santykiams atsirasti būtini tam tikri pagrindai, t.y. : 1) socialinių reguliatorių, (moralės, papročių, tradicijų ir pan.), principų bei normų buvimas, 2) faktinės aplinkybės ir 3) tam tikros asmenų savybės, kurioms esant jie tampa socialinių (visuomeninių) santykių dalyviais. Pavyzdžiui, kad asmuo tam tikroje gentyje taptų žiniuoniu arba burtininku, reikia, kad : pirma, toje gentyje būtų susiformavusios tam tikros tradicijos, kurių pagrindu yra galimas apskritai žiniuonio arba burtininko institutas ir kuriomis remiantis tampama žiniuoniu arba burtininku; antra, asmuo būtų tos genties narys; trečia, asmuo būtų tam tikro amžiaus, taip pat įžvalgus, protingas, gerbiamas tos genties narių.
5. Socialiniai santykiai susiklosto dėl tam tikrų objektyvių gėrių (vertybių) – interesų, kuriais gali būti gyvybė,
sveikata, laisvė, orumas, garbė, daiktai ir kt.