TEISINIAI SANTYKIAI. ATSAKYMAI

Ištrauka

TEISINIAI SANTYKIAI
1. Kokiu būdu nuo žmogaus valios nepriklausantis įvykis – žemės drebėjimas gali tapti
teisiniu faktu – t.y. žmonių tarpusavio santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo
prielaida? Ar teisiniu faktu yra pats įvykis, ar jo įregistravimas teisiniame dokumente (pvz.
teisės taikymo akte)?
Taip, nes pagal žmogaus valios dalyvavimą teisiniai faktai skirstomi į įvykius ir veiksmus.
Įvykiai – tai tokie teisiniai faktai, kurie atsiranda be visuomeninio santykio subjektų valios ir
sąmonės, pvz, stichinės nelaimės. Jie gali įvairiai veikti žmogaus teisių saugą ir jų
įgyvendinimą, tapti įvairių teisinių santykių atsiradimo pagrindu (žemės drebėjimo metu turto
sunaikinimas – žalos atlyginimo santykių). Ne pats įvykis yra teisinis faktas, bet jo
įregistravimas tam tikrame dokumente. Teisiniai faktai – tai konkrečios gyvenimo aplinkybės,
su kurių buvimu teisės normos ar teisės principai sieja konkrečių teisinių santykių atsiradimą,
pasikeitimą arba pasibaigimą.
2. Kuo teisnumas skiriasi nuo veiksnumo?
3. Ar žmogus gali būti teisinių santykių objektu?
4. Ar teisės normų nesilaikymas yra teisinis santykis?
5. Ar apsilankymas kirpykloje yra teisinis santykis? Jei taip, kas yra šio santykio objektas?
6. Ar tarp užsieniečio, klausiančio kelio Vilniaus gatvėje ir jam atsakančio Lietuvos piliečio vyksta teisinis santykis?
7. Ar teisės studentas, atliekantis praktiką bei stebintis teismo posėdį, kuriame
nagrinėjama civilinė teisinė byla, yra šio civilinio teisinio santykio dalyvis?