TEISINĖS SISTEMOS LIETUVOJE ANALIZĖ

Ištrauka

TEISINĖS SISTEMOS LIETUVOJE ANALIZĖ
individualus darbas

TURINYS
ĮVADAS............................................................................................................................................3p.
1.Lietuvos teisminės valdžios samprata ir jos raida…………........................…………….4p.
2.Lietuvos teismų apžvalga.................................................………..........…....…..…………6p.
2.1.Apylinkės teismai………………………………………….....................……………7p.
2.2.Apygardos teismai……………………………………....................……..…………..8p.
2.3.Lietuvos Apeliacinis teismas………………………....................……..……………..8p.
2.4.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas……………………………………….....………….8p.
2.5.Specializuoti (administraciniai) teismai………………………………………………9p.
2.5.1.Apygardos administracinis teismas…………………………………………….……….9p.
2.5.2.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas…………………………………………9p.
3.Lietuvos teisinė kultūra ir švietimas………………………………..………………...…10p.
IŠVADOS………………………………………………………………………………………...
LITERATŪRA……………………………………………………………………………..12p.

ĮVADAS
Temos aktualumas. Tam, kad visuomenėje būtų tvarka bei būtų užtikrinamos kiekvieno
piliečio teisės, būtinos tam tikros socialinės normos ir standartai, kurios reguliuotų tarpusavio
santykius. Dar pirmykštėse bendruomenėse vyravusios tradicijos ir papročiai rodė apie tų laikų
žmonių priimtas tam tikras taisykles, kurios, laikui bėgant, išsivystė kaip teisinės normos. Šių laikų
teisės normos reguliuoja mūsų kasdieninio gyvenimo visuomeninius santykius. Remiantis jomis,
reglamentuojama kokie poelgiai gali būti leistini, o kurie ne, teisėti ar nusikalstami bei nurodomi
neleistino elgesio padariniai (Čerka P., 2005).
Darbo objektas. Lietuvos teisinė sistema (Lietuvos teisė), Lietuvos teisėsauga (Lietuvos
teismai, Lietuvos prokuratūra, Lietuvos notariatas), taip pat Lietuvos teisėsaugos organizacinei
posistemei priklauso Antstolių rūmai, Notarų rūmai, Lietuvos advokatūra; Lietuvos teisinė kultūra ir
teisinis švietimas.
Darbo tikslas. Išanalizuoti Lietuvos teisinę sistemą.
Darbo uždaviniai:
1.Išsiaiškinti Lietuvos teisinės valdžios sampratą ir jos raidą;
2.Aptarti Lietuvos teisinę sistemą bei teisėsaugą ir jos posistemių ypatumus;
3.Atskleisti Lietuvos teisinę kultūrą ir švietimą.
Darbe taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas.

1. Lietuvos teisminės valdžios samprata ir jos raida
Bekėžienės R. (2011) teigimu, teisminė valdžia – trečioji valdžia, kurią įgyvendina teismai,
yra nepriklausoma nuo kitų valdžių, ko pasekoje įgyvendina savo pagrindinę funkciją – vykdo teisingumą.
Pagrindiniai teisminės valdžios požymiai yra šie:
1.Teisminę valdžią įgyvendina tik valstybiniai teismai;
2.Teisingumą šalyje vykdo tik teismai, kas jiems suteikia išimtinumo teisę;
3.Teisminėje valdžioje, kaip viena iš svarbiausių požymių – nepriklausomumas;
4.Teisminės valdžios veiklą reglamentuoja atitinkami procesiniai įstatymai.
5.Teisminėje valdžioje, teismo sprendimai peržiūrimi ir priimami remiantis teismo proceso tvarka.
Pasak Lastauskienės G. (2004), teisės formavimo užuomazgos buvo senovės Romoje, kai
teisė, kaip mokslas, kūrėsi teisės nuostatų ieškojimo lygmeniu, tuometiniai glosatoriai, tyrinėdami
teisės normas, bandė suformuoti tam tikras išvadas. Kalbant apie Viduramžių laikotarpį, tuo metu
formavosi esminės, mokslo apie teisę, gairės. Racionalizmo laikmačiu teisiniai klausimai buvo
spręsti mokslo lygmeniu.
XIX a. pab. - XX a. pr. teisės mokslai Europoje buvo pavadinti bendruoju teisės mokslu bei
siejami su Vokietija bei jos atstovais Adolfu Merkeliu, Rudolfu Štamleriu, Karlu Bergbomu bei
Ernstu Birlingu, kurie siekė teisės mokslus sukonkretinti bei nustatyti bendrus teisinius principus.
Remiantis Machovenko J., (2011) duomenimis, Lietuvos teisės istorija skirstoma į du
etapus: 1. Nuo Lietuvos valstybės ir jos teisės atsiradimo iki 1387 metų paprotinės teisės laikotarpio;
2. Nuo 1387 metų – iki mūsų dienų (rašytinės teisės laikotarpis), kuris skirstomas dar į privilegijų
teisės laikotarpį (1387 – 1529 m.) ir kodifikuotos (statutinės) teisės laikotarpį (1529 m. iki
dabartinių laikų). Tačiau, jei analizuotume teisės normų turinį, galima išskirti tris laikotarpius: 1.
Senovės teisės (pirmykštė teisinė lygybė) – elgesio normos bendros tam tikro regiono gyventojams
ar genties nariams, 2. Viduramžių teisės (luominė teisė) – tam tikrų socialinių grupių nariams
skiriamos ypatingos tesės, 3. Moderniosios teisės (pilietinė teisė) – teisės normos bendros visiems
gyventojams.