Teisinės atsakomybės rūšys ir jų palyginimas

Ištrauka

PLANAS
I. ĮŽANGA
II. DĖSTOMOJI DALIS. Teisinės atsakomybės rūšys
1. Administracinės atsakomybės samprata.
1.1. Administracinės atsakomybės samprata
1.2. Pagrindiniai administracinės atsakomybės bruožai.
2. Baudžiamoji atsakomybė
3. Civilinė atsakomybė
4. Drausminė atsakomybė
5. Administracinės,baudžiamosios ,civilinės ir
drausminės atsakomybės palyginimai
III. IŠVADOS

I. ĮŽANGA
Filosofijoje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybė” vartojama
dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvike.
Perspektyvinė (arba į ateitį) reiškia, kad tam tikra žmonių grupė ar
konkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį. Pvz.:
atsakomybė už savo vaikų ateitį.
Retrospektyvinė - tai atsakomybė už tai, kas yra padaryta praeityje.
Teisinė atsakomybė yra paprastai retrospektyvikio pobūdžio, t.y.
atsakomybė už padarytą nusikaltimą.
Atsakomybė kaip reiškinys egzistuoja nuo senų laikų. Ilgą laiką
žmonės gyveno kaip laukiniai gyvūnai. Kad galėtų lengviau išgyventi ir
apsisaugoti, žmonės pradėjo jungtis į kaimenes, gentis bei bendruomenes.
Bendrai gyvenant pradeda vystytis ūkininkavimas bei gamyba. Jau tada
vyresniųjų susirinkimai nagrinėdavo iškilusius nesutarimus tarp žmonių,
smerkdavo nederamą žmonių elgesį, pasireiškiantį išdavyste, bailumu,
piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir
griežtos priemonės, kaip gyvybės atėmimas. Jau tais pirmais valstybės
kūrimosi etapais žmogus turėjo savo pareigas ir buvo atsakingas už savo
veiksmus, jeigu jie prieštaravo tų laikų papročiams bei taisyklėms.
Atsiradus privačiai nuosavybei ir vystantis gamybai žmonės susiskaldė
į atskiras šeimas. Tam, kad būtų lengviau reguliuoti visuomenės tarpusavio
santykius,valstybė sukuria naujas elgesio taisykles, kurių privalo laikytis visi
visuomenės nariai. Sukurdama šias taisykles ir įtvirtindama norminiais
aktais, ji taip pat įtvirtina ir atsakomybės už šių taisyklių nesilaikymą formas
- šios atsakomybės formos palaipsniui nusistovėjo iki šių dienų teisinės
atsakomybės formų.
Atsiradus šioms formalioms elgesio taisyklėms, atsirado ir atsakomybė
už jų nesilaikymą. Atsakomybė suvaržo žmogaus laisvę,kadangi jis turi elgtis
ir gyventi pagal priimtas normas,o jas pažeidus, jis bus nubaustas.
Mūsų laikais atsakomybė atlieka tokį pat vaidmenį. Jos tikslas saugoti
visuomenę nuo neteisėtų veiksmų,pataisyti ir perauklėti teisės pažeidėjus,
bei užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams.
Žmogus privalo derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais, elgtis
teisingai ir sąžiningai. Tai yra jo teisinė ir moralinė pareiga, o už jos
nesilaikymą atsiranda teisinė atsakomybė. Žmogus kaip visuomenės narys
turi suvokti,jog jis yra atsakingas už savo veiksmus. Atsižvelgiant į žmogaus
veiksmų pasekmes,jis gali būti giriamas arba smerkiamas. Antruoju atveju
jam bus taikomos atitinkamos poveikio priemonės.
Žmogus savo prigimtimi yra laisvas. Tačiau jo laisvo pasirinkimo
galimybės nėra neribotos, kadangi egzistuoja visuotinai pripažintos
moralinės ir teisinės žmogaus laisvo elgesio ribos.
Žmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio variantą atsižvelgiant į
nustatytas ribas. Šios ribos dorovėje yra gėris ir blogis, teisėje teisėtumas ir
neteisėtumas. Laisvo žmogaus pasirinkimo laisvė pripažįstama tiek,kiek ji
neriboja kitų asmenų pasirinkimo laisvės. Tai yra įgyvendinant savo teises
žmogus negali pažeisti ar varžyti kitų asmenų teisių.
Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elgesį su kitų žmonių
interesais.Elgtis sąžiningai ir teisingai nėra vien moralinė pareiga, tai ir
teisinė pareiga, už kurios nevykdymą atsiranda teisinė atsakomybė.