Teisinė mintis ir teisininkų rengimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Ištrauka

RAŠTO DARBAS
Teisinė mintis ir teisininkų rengimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (ypač išryškinant aukštųjų teisės studijų pradžią Vilniaus Jėzuitų kolegijoje)

Turinys
I.Teisinė mintis ir teisės mokslas. Teisinės minties raida......................3
II.Teisės mokymo aktualumas LDK........................................................7
III.Neuniversitetinės teisės studijos LDK..................................................8
IV.Jėzuitų kolegija be teisės studijų...........................................................9
V.Teisės fakulteto įsteigimas....................................................................9
VI.Sėkminga teisės mokslo pradžia...........................................................11
VII.Teisės mokslo plėtra.............................................................................12
VIII.Teisės fakulteto veikla sunkiomis 1655-1773 metų sąlygomis............12
IX.Pamąstymai apie teisės mokslo ir mokymo lygį Vilniaus universitete
antrojoje XVII a. pusėje- XVIII a. pradžioje........................................13
X.Teisės mokslai supasaulietintame Vilniaus
universitete 1773-1803 m.....................................................................14
XI. Naudota literatūra.................................................................................15
TEISINĖ MINTIS IR TEISĖS MOKSLAS

TEISINĖS MINTIES RAIDA
Teisinė mintis apima gana platų mąstymo akiratį, ja gali būti išreikštas valstybės
vadovo, politiko, šiaip asmens požiūris į valstybės raidos perspektyvas, visuomenės,
paskirų jos narių buvusius ar esamus teisinius santykius, tų santykių kaitą remiantis
savąja patirtimi ar bendruoju pažinimu, taip pat į teisės kūrybą ar jos vertinimą.
LDK teisinės minties pradmenys sietini su teisinės kultūros paveldu, kurio šaknys
– pirmieji žinomi XIII-XIV a. teisės aktai. Tuo paveldu laikytina 1253 m. liepos 6 d.
Mindaugo privilegija Livonijos pirkliams, Gedimino 1322-1324 m. diplomatinio
susirašinėjimo su popiežiumi, Hanzos miestais, Saksonijos pranciškonais ir dominikonais
dokumentai, 1358 m. Algirdo atsakymas imperatoriui Karoliui IV į jo siūlymą krikštytis,
1371 m. Algirdo raštas Konstantinopolio patriarchui. Įvardyti dokumentai iš esmės yra ir
tam tikra specialaus teisinio bendravimo žymė, jais išsakytas Lietuvos valdovų oficialus
požiūris konkrečiais tarpinstitucinių ir tarpvalstybinių ryšių klausimais bei į savo valdomą valstybę.
Teisinės minties klodams, jų plėtrai ir raidai postūmį duoda ir nuo XVI a. pr.
plintančios Vakarų Europos renesanso kultūros idėjos.
LDK teisinės minties pobūdis matyti iš XVI-XVII a. ideologų išlikusių rašytinių
šaltinių. Prie tokių šaltinių priskiriami LDK kanclerio Alberto Goštauto (m. 1539),
Mikalojaus Husoviano ( apie 1485-1532), Petro Roizijaus (apie 1505-1575), Augustino
Rotundo (1520-1582), Mykolo Lietuvio (1490-apie 1560), Andriaus Volano (apie 1530-
1610), Petro Skargos (1536-1612), Mikalojaus Daukšos (apie 1528-1613), Alberto
Kojelavičiaus-Vijūko (1609-1677) ir kitų asmenybių įvairaus pobūdžio raštai, kuriuose
vienu ar kitu aspektu atskleidžiama ir teisinė mintis. Ši mintis brandumu prilygo Vakarų
Europos teisinei patirčiai, o bendrosios kultūros raidos lygmeniu turėjo Renesanso,
Šviečiamosios epochų idėjų žymių, nes visuomet buvo atsigręžta į savo laikmečio
visuomenės ir žmogaus problemas, o dažnai savo pažangiomis naujovėmis pranoko amžininkus.
A.Goštauto, 1522 m. tapusio LDK kancleriu, memorialuose, rašytuose karalienei
Bonai Sforsai, matyti susirūpinimas Lenkijos siekiais LDK sujungti į vieną valstybinį
darinį. Jis teigia, kad kiekvienos valstybės sandara priklausanti nuo savitų tautos
papročių, įgimtų jos polinkių, todėl pagrįstai esanti skirtinga. Taip pat jis atkreipia dėmesį
ir į LDK vidaus politikos problemas, kylančias dėl ją sudarančios dvitautės valstybės – lietuvių ir rusėnų.
A. Goštauto aplinkoje apie 1521-1525 m. buvo parašyta Bychovo kronika –
„idėjiškai vieninga ir vientisa metraštinė Lietuvos istorija“.
A. Goštauto memorialai – užrašai karalienei Bonai – aiškiai rodo jį turėjus tikslą
išsakyti savo nuomonę apie valdžios institucijų santykį abiejose valstybėse ir taip daryti
įtaką bendro valdovo vykdomai politikai per jo aplinką arba bent duoti suprasti, kokių
požiūrių jis laikosi būdamas faktinės LDK vyriausybės – Ponų tarybos - atstovas.
M. Husovianas - poemos lotynų kalba „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą
ir medžioklę“ autorius. Joje Vytauto valdyta LDK iškeliama kaip ideali valstybė, o jos
valdovas parodytas kaip buvęs visagalis teisingumo sargas, doras Dievo valios reiškėjas
žemėje, ištikimai gynęs Kristaus tiesas.
P. Roizijaus nuopelnus Lietuvos teisinei kultūrai sudaro...