Teisinė atsakomybė už nesąžiningą konkurenciją

Ištrauka

TEMA:
“Teisinė atsakomybė už nesąžiningą konkurenciją“
TURINYS
TURINYS..................................................................................................................................................1
ĮVADAS....................................................................................................................................................2
1.Teisinės atsakomybės ir konkurencijos samprata...........................................................................3
2.Teisinės atsakomybės rūšys............................................................................................................4
3.Praktinis atvejis – „Viasat“ nubausta už klaidinančią reklamą ir nesąžiningą konkurenciją.........5
IŠVADOS..................................................................................................................................................8
LITERATŪRA..........................................................................................................................................9

ĮVADAS
Laisvos ekonomikos priešininkai teigia, kad konkurencija yra plėšrūniško pobūdžio, tačiau kita
vertus ją riboja vartotojai – jie renkasi vienokią ar kitokią jiems geriausią produkciją pagal savo
pasirinktus kriterijus – patogumą, kokybiškumą, kainą, saugumą. Todėl gamintojai, prekybininkai ar
paslaugų teikėjai, atitinkantys vartotojų reikalavimus, neturėtų per daug jaudintis, nes konkurencija tėra
kova dėl potencialaus vartotojo, kuris tikrai rinksis tai, kas jam paranku ir priimtina. Visgi šiandien
susiduriama su kitokiu požiūriu į konkurenciją, kai ji traktuojama kaip kova su konkurentais, o ne kova
dėl kliento. Taip pat klaidinga konkurenciją tapatinti su reiškiniu, kai dėl vartotojo varžosi kelios
analogišką produkciją gaminančios ar paslaugas teikiančios įmonės. Juk prekė ar paslauga konkuruoja
su visomis kitomis įvairiausio pobūdžio prekėmis bei paslaugomis. Kitaip tariant, konkurencija reiškia
ne tai, kad panašią prekę ar paslaugą parduoda keletas pardavėjų, o tai, kad kiekvienas norintis gali
laisvai pasiūlyti pirkėjui savo prekę ar paslaugą.
Pagrindinis Lietuvoje konkurenciją reglamentuojantis teisės aktas, tai Lietuvos Respublikos
konkurencijos įstatymas (1999), kuriuo siekiama suderinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos
konkurencijos santykius reglamentuojančią teisę bei saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos
Respublikoje. Čia numatoma, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali
riboti konkurenciją, neatsižvelgiant į ūkinės veiklos pobūdį, išskyrus numatytas išimtis.
Šio darbo tikslas – atskleisti teisinę atsakomybę už nesąžiningą konkurenciją.

1.Teisinės atsakomybės ir konkurencijos samprata
Tam, kad būtų galima pristatyti temą: „Teisinė atsakomybė už nesąžiningą konkurenciją“
tikslinga būtų apsibrėžti pagrindines sąvokas. Teisinė atsakomybė ir konkurencija.
Remiantis Lastauskiene G. (2001) teisinė atsakomybė ilgai buvo apibūdinama kaip neigiama
valstybės reakcija į individo neteisėtus veiksmus, pasireiškianti valstybės nustatytų neigiamų poveikio
priemonių taikymu teisės pažeidėjui. Taip suprantama teisinė atsakomybė imta vadinti prievartos
teorija. Teisinė atsakomybė, kaip privertimas nukentėti už stipriausios visuomenės grupuotės nustatytų
elgesio taisyklių sulaužymą – tai nuosekli teisės sampratos koncepcijos tąsa.
Remiantis prievartos teorija, teisinė atsakomybė suprantama kaip valstybės reakcija į teisės
pažeidimą, realizuojamą taikant valstybės prievartą. Įvairios šios teorijos modifikacijos rėmėsi būtent
tokia samprata.
Prievartinė teisinės atsakomybės sampratos teorija puikiai tinka pagrįsti teisinę individų
atsakomybę ankstesniais žmonijos gyvavimo laikotarpiais. Turim suprasti, kad diegiant šiuolaikinę,
pilietinę teisės sampratą, teisinės atsakomybės sulyginimas su neigiama valstybės reakcija į teisės
pažeidimą yra nepakankamas, nes ne tik susiaurina teisinės atsakomybės turinį, bet ir leidžia ją laikyti
valstybės primesta asmens pareiga, atsiradusia neatsižvelgiant į asmens valią.
Remiantis žodynu (2012) konkurencija apibūdinama, kaip gamintojų, vartotojų ir kitų subjektų
varžymasis dėl rinkų, prekių ir kitų išteklių. Konkurencija atsiranda tada, kai vienoje sferoje –
prekyboje, gamyboje, prekių paskirstyme ar kitoje veikloje atsiranda keli subjektai, užsiimantys tokia pačia veikla.
Atsakomybės kaip asmens pareigos atsiskaityti už savo veiksmus visuomenei samprata teisei
yra per daug abstrakti ir netiksli. Pati teisinė atsakomybė priklauso tik nuo paties individo, o ne kitų
primestą teisinę situaciją. Konkurencija priklauso nuo subjektų, nuo jų norų, poreikių bei pačios
veiklos.